1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • KAIP KOVOTI SU MAISTINĖMIS KANDIMIS?

    http://vmvt.lt/naujienos/kaip-kovoti-su-maistinemis-kandimis

  • DAR NETURĖJOME GALIMYBĖS TAIP ANKSTI PASISKIEPYTI NUO SEZONINIO GRIPO

    2018 – 2019 m. skiepijimo nuo gripo sezonas prasidėjo neįprastai anksti. Jau rugpjūčio pabaigoje kai kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau -ASPĮ) gavo gripo vakciną ir pradėjo rizikos grupių asmenų skiepijimus.

    Nuo 2007 – 2008 m. sezono, kai pirmą kartą Valstybės lėšomis buvo perkama sezoninio gripo vakcina, tokio ankstyvo vakcinos pristatymo į ASPĮ dar nebuvo. Praėjusį 2017 – 2018 m. sezoną kai kurios gydymo įstaigos dalį gripo vakcinos gavo rugsėjo pabaigoje ir labai greitai sunaudojo. Antrasis vakcinos pristatymas užsitęsė iki spalio pabaigos.

    Skiepai rekomenduojami kasmet

    Geriausias laikas pasiskiepyti nuo sezoninio gripo prasideda, kai gydymo įstaigos gauna vakciną ir trunka iki gripo virusų cirkuliacijos pabaigos. Pasiskiepijus apsauga nuo gripo susiformuoja per 2 savaites ir trunka nuo 6 iki 12 mėn. vidutiniškai.

    Rizikos grupių asmenys kviečiami pasiskiepyti nuo sezoninio gripo.

    Kaip ir kasmet Valstybės biudžeto lėšomis nuo sezoninio gripo turės galimybę pasiskiepyti nėščiosios, sveikatos priežiūros darbuotojai, asmenys sergantys lėtinėmis ligomis (suaugusieji ir vaikai), asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni, socialinių įstaigų gyventojai.

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad visais atvejais dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

     

    Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                                                 Sonata Kunickienė

     

    Kristina Rudžinskaitė, tel. (8 37) 33 16 77, el. p. kristina.rudzinskaite@nvsc.lt

  • VAIKAI BUS SKATINAMI PASIRŪPINTI SAVO BURNOS SVEIKATA

    13742 733701c3a55e1c1141151c712865efc6

     

    Rugsėjo mėnesį visiems Lietuvos pirmokams bus įteikti plakatų ir lipdukų komplektai, skatinantys rūpintis burnos sveikata ir tinkamai valytis dantis – du kartus per dieną ne mažiau kaip po 2 minutes. Tokią akciją inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmai.

    Puoselėjant burnos sveikatą kiekvieno žmogaus asmeninis indėlis yra labai svarbus, nes dviejų labiausiai pasaulyje paplitusių burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito – atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t. y. burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir pan.

    Pasak laikinai Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio funkcijas vykdančios Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos Odetos Vitkūnienės, yra labai svarbu, kad vaikai jau nuo mažų dienų įprastų reguliariai valytis dantis ir rūpintis burnos sveikata. Šiuos įgūdžius jiems įgyti padėti turi tėvai, nes tik tokiu būdu yra galima išvengti rimtų burnos sveikatos ligų.

  • DVEJOSE MAUDYKLOSE NUSTATYTAS VANDENS UŽTERŠTUMAS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Vilainių kaimu ir Tilto g. Kėdainiuose, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Nevėžio upės ties Justinavos sodais ir ties Skongalio gatve vandens mėginiuose buvo nustatyta didesnis žarninių enterokokų skaičius. Šiose maudyklose maudytis nerekomenduojama iki pakartotinių vandens tyrimų rezultatų.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis.

     

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • VASAROS KARŠČIŲ POVEIKIS SVEIKATAI

    termometras

    Pernelyg didelis karštis gali sukelti šilumos smūgį, raumenų mėšlungį, organizmo dehidrataciją bei lėtinių ligų paūmėjimą. Karščiui jautresni vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų) ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Sunkiau prie karščio prisitaiko kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio ir turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą.

    Labiau nuo karščio kenčia miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir/arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus). Taip pat dirbantys didesnio šilumos poveikio sąlygomis (lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).
    Patarimai norint išvengti ar sumažinti karščio poveikį:

    ·Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite galvos apdangalo ir akinių nuo saulės.

    • Gerkite daug skysčių. Patartina gerti vandenį visą dieną po truputį, nelaukdami, - kol pradės kamuoti troškulys. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.
    • Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
    • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
    • Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15–20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
    • Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
    • Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, smarkiai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
    • Dėmesio: kondicionuojamose patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.
    • Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
    • Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti.

VASARIO 4 –OJI PASAULINĖ KOVOS SU VĖŽIU DIENA

Atnaujinta Ketvirtadienis, 15 Vasaris 2018 12:05

vezys18

Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva, vasario 4-oji paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams.

Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako ir alkoholinio vartojimas, stresas.

Naujausiose PSO rekomendacijose teigiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu.

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, mūsų šalyje (kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse) kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis.

Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą medikams kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys.

Mūsų šalyje mirštamumas nuo onkologinių ligų pagal mirties priežastis yra antroje vietoje, todėl raginame atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą. Valstybės finansuojamos yra storosios žarnos, gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinės programos.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Tyrimo metu atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas, kurį pakartoti raginama kas dvejus metus, nes tai viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal šią programą kartą per trejus metus padaromas citologinio tepinėlio tyrimas. Atsižvelgus į jo rezultatus nemokamai gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.

Vis dėlto maždaug 40 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti, jeigu nerūkytume, ribotume alkoholio vartojimą, skirtume daugiau laiko pasivaikščioti ir mankštai, sveikai maitintumės, saugotumės ultravioletinių spindulių bei vėžį sukeliančių infekcijų.

Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, tačiau nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti, reikia rodyti ir savo iniciatyvą!  

 

Pagal  Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją straipsnį parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Virginija Juozapaitytė

Šiandien


Sekmadienis
21
Spalis 2018

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.