1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • VANDENS MIKROBIOLOGINIAI TYRIMAI KĖDAINIŲ RAJONE 16 MAUDYMOSI VIETŲ

    Liepos 9 d.

    Praėjusią savaitę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlikto vandens mikrobiologinius tyrimus Kėdainių rajone 16 maudymosi vietų: Ašarėnos upės tvenkinyje Pelėdnagiuose, Babėnų karjere, Nevėžio upėje ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto gatve, Skongalio gatve ir Pašilių sodais, Šušvės upėje Pašušvyje ir Josvainių gyvenvietėje, Bartkūniškio karjere, Krakių, Gudžiūnų tvenkiniuose, Dotnuvėlės upės tvenkinyje Akademijoje, Juodkiškio tvenkinyje, Bublių tvenkinyje ties Atistava, Plinkaigalio karjere Liolių kaime.

     

    Šušvės upėje Pašušvyje ir Josvainiuose buvo nustatyta per didelė mikrobiologinė tarša žarniniais enterokokais. Minėtose maudymosi vietose pakartotinai atlikus vandens tyrimus taršos lygis neviršijo leistinų normatyvų.

    Mažiausia mikrobiologinė tarša nustatyta Ašarėnos upės tvenkinyje Pelėdnagiuose ir Dotnuvėlės upės tvenkinyje Akademijoje.

     

    Kėdainių rajone 8 kartus per maudymosi sezoną bus atliekamas Ašarėnos tvenkinio Palėdnagiuose monitoringas, kitose maudymosi vietose tyrimai atliekami 1 kartą per mėnesį ir pakartotinai, jeigu bus nustatoma tarša viršijanti higienos normos reikalavimus.

     

     

    Su pagarba

    Danguolė Avižiuvienė

    Kėdainių rajono savivaldybės 

    visuomenės sveikatos biuro direktorė

     

     

     

  • PRIEŠ VASARĄ SUAKTYVĖJA VAIKŲ SVEIKATOS PATIKRINIMAI

    Jau dabar dauguma tėvelių skuba pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu, kurį prieš pradedant lankyti naują mokyklą privalu pristatyti iki rugsėjo 15 dienos, o vėliau - kartą metuose. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms vaiko sveikatos pažymėjimą reikia pristatyti prieš pradedant lankyti įstaigą ir vėliau kasmet. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai ragina vizito pas savo šeimos gydytoją metu nepamiršti, kad vaikus reikia patikrinti ir dėl kai kurių užkrečiamųjų ligų ir būklių.

    Odos parazitai

    Vaikus, lankančius ugdymo įstaigas arba mokyklas, kasmet gydytojas turi patikrinti dėl utėlių ir niežų. Tam, kad rugsėjį į mokyklas susirinkę vaikai neturėtų šių parazitų, yra organizuojami profilaktiniai patikrinimai vaikų ugdymo įstaigose, kuriuos rekomenduojama atlikti po kiekvienų atostogų. Vaikai, turintys utėlių ar glindų, pagal teisės aktus, į ikimokyklinio ugdymo įstaigą negali būti priimami.

    Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė atkreipia dėmesį, kad utėlėmis ar niežais apsikrėtę gali būti ne tik vaikai, bet ir jų šeimų nariai. Todėl vaiko sveikatos patikrinimo metu, nustačius utėlėtumą ar niežus, būtina pasirūpinti, kad visi šeimos nariai taip pat būtų patikrinti ir atsikratytų šių parazitų.

  • VAIKYSTĖ ŠEŠĖLYJE

    vaikyste seselyje

  • 36 IDĖJAS VAIKŲ FIZINIAM AKTYVUMUI SKATINTI

    Atsisiųsti: https://www.facebook.com/entreprofesef/photos/a.790381457827893.1073741835.469273593272016/790381224494583/?type%3D3%26theater&;

     

  • LIETUVOS GYVENTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE ŽIV PAGERĖJO, RODO APKLAUSA

    Lietuvos gyventojų informuotumas apie ŽIV plitimo būdus per pastaruosius penketą metų (2013 – 2018 m.) pagerėjo, rodo visuomenės nuomonės apklausa.
    2018 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma (94 proc.) Lietuvos gyventojų gerai žino, kad žmonės gali užsikrėsti ŽIV per nesterilius švirkštus ir adatas.
    Siekta išsiaiškinti gyventojų žinias apie perinatalinį (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo būdą. Apklausa parodė, kad beveik devyni iš dešimties (88 proc.) teisingai žino, kad ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ŽIV savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Prieš penkerius metus (2013 m.) pastarąjį ŽIV plitimo būdą teisingai buvo įvardiję 8 proc. mažiau gyventojų. Vienuolika procentinių punktų pagerėjo gyventojų informuotumas apie tai, kad užsikrėtusi ŽIV moteris gali perduoti ŽIV per pieną žindydama kūdikį - atitinkamai nuo 54 proc. (2013 m.) iki 65 proc. (2018 m.). Apie perinatalinį ŽIV perdavimą moterys informuotos šiek tiek (3 proc. punktais) geriau nei vyrai.
    Devyniais procentiniais punktais pagerėjo gyventojų žinios apie tai, kad žmonės gali apsisaugoti nuo ŽIV kiekvienų lytinių santykių metu naudodami prezervatyvą - atitinkamai 76 proc. (2018 m.) ir 67 proc. (2013 m.). Šešiais procentiniais punktais padaugėjo žinančių, kad iš pažiūros sveikai atrodantis žmogus gali būti užsikrėtęs ŽIV (pakilo nuo 80 proc. iki 86 proc.).

ŽIEMOS FORMULĖ = ATSARGUMAS + TINKAMA APRANGA + MANKŠTA

žiemažžžžžž

Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Specialistai įspėja gyventojus, kad žiemą dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems. 
Paslydimai, užkliuvimai ir nugriuvimai – tai dažniausi sužalojimai, kuriuos žiemos metu patiria pėstieji. Paslystama dėl nepakankamos trinties ar sukibimo jėgos tarp pėdos ir kelio dangos, kai paviršiai yra šlapi, padengti ledu, o avalynės protektorius prastos kokybės, nusidėvėjęs ar netinkamas. Paslydimų pasekmės gali būti įvairios: galvos, nugaros sužalojimai, lūžę kaulai, įsidrėskimai ar plėštinės žaizdos, patempti raumenys ar sąnarių raiščiai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų. Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

 

Norint išvengti nemalonių įvykių ir apsisaugoti žiemos metu, patariame:

•    Rinktis tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi, neaukštu kulnu. Esant galimybei avėkite batus su apkaustais ar batų aksesuarais – tinkliukais, kurie skirti saugiai vaikščioti ant sniego, ledo, esant plikšalai.

•    Vaikščioti lėčiau, neskubant. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti.

•    Atidžiai stebėti grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti.

•    Eiti mažesniais žingsniais.

•    Vengti alkoholio. Šaltyje būti neblaiviam pavojinga – sunkiai išlaikoma koordinacija, prarandamas jautrumas šalčiui ir nejaučiama dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.

•    Rengtis šiltai, tačiau taip, kad matytumėte ir girdėtumėte, kas vyksta aplink jus. Įsitikinkite, kad apranga nesumažina jūsų regėjimo kampo ir netrukdo girdėti.

•    Slidžiu metu nenešti sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.

•    Saulėtą dieną užsidėti saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.

•    Einant arti prie pastatų, atkreipti dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio, ar daug sniego.

•    Įėję į pastatą nusikratyti sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamiršti, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai.

•    Visada būkite pasiruošę galimam kritimui.

•    Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis/neįgaliaisiais/ mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkus nešulius.

Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresniame amžiuje kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar trūkusių raiščių rizika. Paslydimo rizika ir jos nulemtos pasekmės ypač sparčiai auga nuo 60 metų.

Nereikėtų pamiršti ir reguliariai mankštintis, nes tai padeda išvengti kaulų retėjimo, o pusiausvyrą gerinantys pratimai – viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių.

Žiemos pramogos

Žiemos laisvalaikio pramogos, ypač slidinėjimas slidėmis, snieglente, rogutėmis, teikia didelį malonumą, teigiamai veikia sveikatą, atpalaiduoja, tačiau tokios pramogos gali sukelti riziką susižaloti, ypač vaikams ir jauniems žmonėms. Vaikų rizika susižaloti galvą yra didesnė dėl jų specifinių kūno proporcijų: palyginti mažesnis ūgio ir svorio santykis su galva, nei suaugusiųjų. Todėl apsaugos priemonių, tokių kaip sniego šalmai, dėvėjimas yra būtinas, kad nelaimingo atsitikimo atveju galvos sužalojimas būtų kuo mažesnis. Labai svarbu pradedantiesiems sportininkams pasinaudoti kvalifikuotų trenerių paslaugomis ir tada mėgautis žiemos sporto malonumais.

Vaikai sulaukę gausesnio sniego skuodžia su rogutėmis, čiuožynėmis ar net plastikiniais maišais. Slidinėjant slidėmis, rogutėmis dažnas nepagalvoja apie tykantį pavojų dėl akmenų, šakų ar kitų nelygumų, kurie gali sukelti sunkias stuburo, galvos, galūnių traumas. Čiuožinėjimai dažnai vyksta arti aktyvaus transporto eismo, todėl lengvai galima nučiuožti ant važiuojamosios kelio dalies.

Ką daryti patyrus traumą?

•    Patyrus traumą, būtina stengtis nejudinti sužalotos rankos ar kojos.

•    Visada būtina kviesti greitosios pagalbos medikus skambinant telefonu 033, jie tinkamai įmobilizuos traumuotą galūnę ir nugabens į gydymo įstaigą, kur bus atlikti reikalingi klinikiniai ir radiologiniai tyrimai.

•    Traumavus koją, negalima ja remtis ir bandyti eiti, nes gali išsivystyti sunkesni raiščių, sąnarių pažeidimai ar pasislinkti lūžę kaulai, o tai susiję su sudėtingesniu gydymu ir ilgesniu darbingumo atkūrimo laikotarpiu.

•    Būtina nepamiršti, kad laukiant pagalbos, nukentėjusįjį reikia apkloti ar atsargiai nugabenti į artimiausią šiltą patalpą ir taip išvengti žalojančio šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.

•    Kaip sau padėti, jeigu sužalojimas nestiprus? Visų pirma, per pirmąsias 24 valandas sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti, nes šaltis veiksmingai mažina patinimą, skausmą ir uždegimą. Negerėjant būklei, kreiptis į gydytojus.

•    Labai svarbu žinoti, kur žiemą slypi pavojai ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai linki nesirgti ir išvengti traumų. Būkime budresni ir saugokime save.

Pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją straipsnį parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Virginija Juozapaitytė

 

Šiandien


Pirmadienis
23
Liepa 2018

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.