1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • DVEJOSE MAUDYKLOSE NUSTATYTAS VANDENS UŽTERŠTUMAS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Vilainių kaimu ir Tilto g. Kėdainiuose, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Nevėžio upės ties Justinavos sodais ir ties Skongalio gatve vandens mėginiuose buvo nustatyta didesnis žarninių enterokokų skaičius. Šiose maudyklose maudytis nerekomenduojama iki pakartotinių vandens tyrimų rezultatų.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis.

     

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • VASAROS KARŠČIŲ POVEIKIS SVEIKATAI

    termometras

    Pernelyg didelis karštis gali sukelti šilumos smūgį, raumenų mėšlungį, organizmo dehidrataciją bei lėtinių ligų paūmėjimą. Karščiui jautresni vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų) ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Sunkiau prie karščio prisitaiko kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio ir turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą.

    Labiau nuo karščio kenčia miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir/arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus). Taip pat dirbantys didesnio šilumos poveikio sąlygomis (lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).
    Patarimai norint išvengti ar sumažinti karščio poveikį:

    ·Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite galvos apdangalo ir akinių nuo saulės.

    • Gerkite daug skysčių. Patartina gerti vandenį visą dieną po truputį, nelaukdami, - kol pradės kamuoti troškulys. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.
    • Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
    • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
    • Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15–20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
    • Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
    • Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, smarkiai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
    • Dėmesio: kondicionuojamose patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.
    • Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
    • Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti.
  • KĖDAINIŲ RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO – ŠVARUS

    Šios dienos džiugina karštu oru, todėl Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

                          Nuo 2018 m. gegužės 1 d., vadovaujantis higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, tiriama ir stebima ne tik maudyklų vandens, bet ir jų paplūdimių smėlio kokybė. Atliekant Ašarėnos tvenkinio maudyklos parazitologinius smėlio tyrimus, siekiama nustatyti žmogui patogeninių helmintų ar jų kiaušinėlių kiekį. Smėlis turi būti tiriamas vieną kartą iki maudymosi sezono pradžios ir kas mėnesį maudymosi sezono metu, t. y., ne mažiau kaip keturis kartus (maudymosi sezono laikotarpis – nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.). Nustatyta, kad Ašarėnos tvenkinio maudyklos paimtuose smėlio mėginiuose parazitologinės taršos rodikliai neviršijo higienos normos (HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“) reglamentuotas paplūdimio smėlio parazitologinės taršos ribines vertes.

                          Informuojame, kad žmonės apvaliosiomis kirmėlėmis dažniausiai užsikrečia, valgydami netinkamai nuplautus vaisius ir daržoves, uogas, per nešvarias rankas, užkrėstą atvirų vandens telkinių vandenį, vaikai žaisdami kirmėlių kiaušinėlių gausiose smėlio dėžėse ar paplūdimių smėlyje. Kirmėlių sukelti negalavimai gali komplikuotis rimtomis pasekmėmis, todėl tiek prevenciniai veiksmai, tiek organizmo stebėjimas turėtų būti aktualūs visiems.

                          Poilsiautojai prie vandens turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

  • VANDENS MIKROBIOLOGINIAI TYRIMAI KĖDAINIŲ RAJONE 16 MAUDYMOSI VIETŲ

    Liepos 9 d.

    Praėjusią savaitę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlikto vandens mikrobiologinius tyrimus Kėdainių rajone 16 maudymosi vietų: Ašarėnos upės tvenkinyje Pelėdnagiuose, Babėnų karjere, Nevėžio upėje ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto gatve, Skongalio gatve ir Pašilių sodais, Šušvės upėje Pašušvyje ir Josvainių gyvenvietėje, Bartkūniškio karjere, Krakių, Gudžiūnų tvenkiniuose, Dotnuvėlės upės tvenkinyje Akademijoje, Juodkiškio tvenkinyje, Bublių tvenkinyje ties Atistava, Plinkaigalio karjere Liolių kaime.

     

    Šušvės upėje Pašušvyje ir Josvainiuose buvo nustatyta per didelė mikrobiologinė tarša žarniniais enterokokais. Minėtose maudymosi vietose pakartotinai atlikus vandens tyrimus taršos lygis neviršijo leistinų normatyvų.

    Mažiausia mikrobiologinė tarša nustatyta Ašarėnos upės tvenkinyje Pelėdnagiuose ir Dotnuvėlės upės tvenkinyje Akademijoje.

     

    Kėdainių rajone 8 kartus per maudymosi sezoną bus atliekamas Ašarėnos tvenkinio Palėdnagiuose monitoringas, kitose maudymosi vietose tyrimai atliekami 1 kartą per mėnesį ir pakartotinai, jeigu bus nustatoma tarša viršijanti higienos normos reikalavimus.

     

     

    Su pagarba

    Danguolė Avižiuvienė

    Kėdainių rajono savivaldybės 

    visuomenės sveikatos biuro direktorė

     

     

     

  • PRIEŠ VASARĄ SUAKTYVĖJA VAIKŲ SVEIKATOS PATIKRINIMAI

    Jau dabar dauguma tėvelių skuba pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu, kurį prieš pradedant lankyti naują mokyklą privalu pristatyti iki rugsėjo 15 dienos, o vėliau - kartą metuose. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms vaiko sveikatos pažymėjimą reikia pristatyti prieš pradedant lankyti įstaigą ir vėliau kasmet. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai ragina vizito pas savo šeimos gydytoją metu nepamiršti, kad vaikus reikia patikrinti ir dėl kai kurių užkrečiamųjų ligų ir būklių.

    Odos parazitai

    Vaikus, lankančius ugdymo įstaigas arba mokyklas, kasmet gydytojas turi patikrinti dėl utėlių ir niežų. Tam, kad rugsėjį į mokyklas susirinkę vaikai neturėtų šių parazitų, yra organizuojami profilaktiniai patikrinimai vaikų ugdymo įstaigose, kuriuos rekomenduojama atlikti po kiekvienų atostogų. Vaikai, turintys utėlių ar glindų, pagal teisės aktus, į ikimokyklinio ugdymo įstaigą negali būti priimami.

    Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė atkreipia dėmesį, kad utėlėmis ar niežais apsikrėtę gali būti ne tik vaikai, bet ir jų šeimų nariai. Todėl vaiko sveikatos patikrinimo metu, nustačius utėlėtumą ar niežus, būtina pasirūpinti, kad visi šeimos nariai taip pat būtų patikrinti ir atsikratytų šių parazitų.

JUDĖJIMAS SVEIKATOS LABUI

Atnaujinta Ketvirtadienis, 07 Birželis 2018 10:32

jud.sveik

Gegužės 10 d. pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena – tarptautinė diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija 2000 m. Ji skirta visuotiniam fizinio aktyvumo skatinimui.

   Gausūs moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sudėtinių dalių, daranti teigiamą įtaką ne tik sveikatai, gyvenimo kokybei, bet ir mirtingumui dėl įvairių priežasčių . Be to, fizinis aktyvumas         neabejotinai teigiamai veikia ir žmogaus emocijas, atmintį, miegą bei mažina sergamumą kai kuriomis psichikos ligomis – depresija, nerimo sutrikimo sindromu, senatvine silpnaprotyste ir kt.

Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. Vienas pagrindinių šių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (greta žalingų įpročių, nesveikos bei nesaikingos mitybos ir kitų) yra fizinis pasyvumas.

Mokslinių tyrimų rezultatai išprovokavo naują terminą — sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Šiuo terminu norima pabrėžti, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas.

Sėdimos gyvensenos mirties sindromo požymiai:

silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, bloga aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje. Šie požymiai sukelia viso organizmo ar atskirų sistemų, organų sutrikimus.

Fizinis pasyvumas veikia viso organizmo būklę sukeldamas:

Širdies infarktą, išeminę ligą •

Aukštą kraujo spaudimą •

Nutukimą •

Insultą •

2 tipo diabetą •

Didesnį cholesterolio kiekį kraujyje •

Krūties vėžį • Storosios žarnos vėžį • Kasos vėžį • Prostatos vėžį •

Periferinės kraujotakos ligas •

Depresiją •

Kognityviųjų funkcijų sutrikimus •

Osteoporozę •

Nepakankamą sąnarių paslankumą •

Ankstyvą mirtį.

Fiziškai judant, mankštinantis  smegenyse išskiriama daugiau endorfinų - laimės ir pasitenkinimo hormonų. Tai ypač pastebima šių fizinių pratimų metu : bėgant, greitai einant, važiuojant dviračiu, atliekant intensyvią aerobinę mankštą. Toks fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažiną dirglumą ir nerimo lygį, didina pasitikėjimą savimi, padeda gydyti depresiją, gerina atmintį, fiziškai aktyvūs žmonės geriau miega. Pakankamas fizinis aktyvumas stiprina kaulus ir raumenis, palaiko kūno judesių lankstumą, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną, gerina koordinaciją, padeda išlaikyti normalų kūno svorį. Fizinis aktyvumas yra ne tik sveikatos pagrindas, bet ir ilgaamžiškumo bei entuziazmo šaltinis.  Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje stiprina funkcinį pajėgumą, padeda neprarasti savarankiškumo, išlaikyti socialinį aktyvumą.

Pasaulio sveikatos organizacija fizinį aktyvumą rekomenduoja, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonių. Suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min per dieną 5 kartus per savaitę, geriausiai - kasdien. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Pasinaudojant šiomis rekomendacijomis fizinį aktyvumą galime pradėti didinti kasdien pėsčiomis eidami į darbą, į parduotuvę, grįždami namo, nesinaudodami liftu, o lipdami laiptais, vakarais eidami pasivaikščioti. Įvairus fizinis aktyvumas leidžia puikiai praleisti laisvalaikį su artimaisiais.
Pradėti mankštintis niekada nėra per vėlu, reikia turėti tik noro!


Virginija Juozapaitytė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 



Šiandien


Šeštadienis
18
Rugpjūtis 2018

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.