1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

MINIME TARPTAUTINĘ KOVOS SU NARKOMANIJA IR NARKOTIKŲ KONTRABANDA DIENĄ

Atnaujinta Trečiadienis, 26 Birželis 2013 08:58

rankos

Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio 26 d. minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Šią dieną 1987 m. paskelbė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja ir nuo to laiko ji kasmet minima įvairiose pasaulio šalyse.

Graikų kalbos žodis „narkė“ reiškia suakmenėjimą, o „manija“ – aistrą, beprotybę, kurios metu sutrinka asmens psichinė bei fizinė būsena. Narkomanija – psichikos liga, kuria susergama dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimo. Dėl centrinės nervų sistemos apnuodijimo pasireiškia fizinės, psichikos priklausomybės nuo narkotikų sindromas. 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija narkotikams priskiria daugiau kaip 100 cheminių medžiagų – visos jos kenkia fizinei bei psichikos sveikatai.

Psichikos priklausomybė atsiranda vos kartą pavartojus narkotikų – noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (jausmus, mintis, veiklą ir pan.). Psichologinė žala pasireiškia nerimu, depresija, ūmia psichoze ar net ilgalaike psichine liga. Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotikai tampa būtini organizmo cheminei ir biologinei pusiausvyrai palaikyti. Tuomet, priklausomai nuo individualių žmogaus savybių, narkotiko rūšies, jo vartojimo būdo ir dažnio, gali pasireikšti tokie sveikatos sutrikimai kaip kraujo spaudimo padidėjimas, širdies veiklos sutrikimas, sąmonės kolapsas ar net ištikti mirtis.

Dažniausiai į narkotikus įjunksta jaunimas?

Kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti narkotikus, tuo didesnė fizinės ir psichikos priklausomybės rizika. Europos mokyklose 2011 m. atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo duomenimis, 21 proc. apklaustų 15–16 m. amžiaus paauglių bent kartą gyvenime vartojo kokį nors narkotiką. Didžiausia dalis mokinių vartojo kanapes (20 proc.). Lietuvoje 2004 m., 2008 m., 2012 m. atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartoję narkotikų asmenys dažniausiai yra jauni – 15–34 m. amžiaus. 2007–2008 m. atliktos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausos duomenimis, narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 36,9 proc. studentų. Didžiausia dalis studentų vartojo kanapes (20 proc.).

Rezultatai rodo, kad jaunimas, besilankantis naktiniuose klubuose, narkotikų vartoja dažniau, palyginti su nesilankančiais pasilinksminimo vietose (44,3 proc. ir 29,1 proc.). 2008 m. vykdytos Lietuvos naktinių klubų lankytojų apklausos duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikus yra vartojęs kas trečias naktinio klubo lankytojas, kas ketvirtas narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas respondentas narkotikus vartojo per paskutinį mėnesį.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2011 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kurie atsiranda vartojant narkotikus, kreipėsi 5890 asmenų (2010 m. – 6056 asmenys), iš jų 10 vaikų (2010 m. – 9 vaikai). Narkotikų vartotojų, kurie pirmą kartą kreipėsi dėl gydymosi nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, vidutinis amžius yra 28 m. Nėra tikslių duomenų, kiek jaunų asmenų narkotikus vartoja švirkščiamuoju būdu, kadangi šie asmenys – uždara, nuo visuomenės atsiskyrusi socialinės rizikos grupė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV) atvejų. 2012 m. dažniausiai ŽIV plito dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo (38,8 proc.) ir dėl nesaugių lytinių santykių (35,6 proc.). Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV užregistruota 25–29 metų amžiaus grupėje.

Taigi galima teigti, jog dažniausiai narkotikus vartoti pradeda jauni asmenys, kurie nesuvokia narkotikų vartojimo pasekmių. Be to, dažnai jaunimas rūko, vartoja alkoholį, o šios priklausomybės neretai tampa narkotikų vartojimo pradžia.

Kodėl vartojami narkotikai?

Kyla klausimas, kokie veiksniai ir priežastys skatina jaunimą vartoti narkotikus? Paprastai jaunuolių norą išbandyti narkotikus lemia kompleksas veiksnių, kurie dažnai tarpusavyje susiję.
1. biologiniai veiksniai (genetinės ypatybės, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.);
2. psichologiniai veiksniai ir asmeniniai ypatumai (depresija, nerimas, menkavertiškumo, vienatvės problema ir kt.);
3. socialiniai veiksniai (aplinka, kurioje jaunas žmogus gyvena ir mokosi, šeimos narių požiūris į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą; draugai ir bendraamžiai, jų vertybės bei elgesys).

Taigi nepalankūs išoriniai ir individualūs veiksniai, prevencinių pagalbos priemonių stoka, artimųjų bei visuomenės abejingumas lemia tai, kad paauglys pradeda vartoti narkotikus.

Narkotikų vartojimo etapai

Išskiriami 3 narkotikų vartojimo etapai:
1. Eksperimentinis narkotikų vartojimas. Jaunuoliai vartoja narkotikus nereguliariai, dažniausiai grupėje. Tokie jaunuoliai dažniausiai rūko, geria alkoholį, išbando įvairius vaistus. Dėl žinių stokos jie nerimtai žiūri į šių medžiagų žalą, neobjektyviai vertina situaciją bei stengiasi pateisinti savo veiksmus. Dėl to eksperimentinis vartojimas labai rizikingas. Eksperimentinis vartojimas arba nutraukiamas, arba pereinama į pramoginį vartojimą.
2. Pramoginis narkotikų vartojimas. Šiame etape pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys – malonumo siekis. Tai daroma jau reguliariai, dažniausiai savaitgaliais ar pramogų metu. Tolerancija narkotikams didėja ir pereinama į priklausomybę.
3. Priklausomybė arba priklausomas narkotikų vartojimas. Tai ilgalaikis procesas, kurio metu narkotikų vartotojui nuolat (dažniausiai kasdien) kyla poreikis vartoti kvaišalus, jis į juos įjunksta, negali kontroliuoti savo elgesio dėl psichikos ir fizinės priklausomybės. Tokie narkotikų vartojimo padariniai sukelia vis daugiau asmeninių sunkumų: fizinės sveikatos išsekimą, neapykantą sau, bandymą žudytis ir kt. Ilgainiui pasekmės tampa teisinės: mažėja visuomenės saugumas, daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais, jų gamyba, narkotikų kontrabanda. Valstybė palaipsniui didina kaštus sveikatos, socialinei apsaugai.             

Kiekvienas narkotikų vartojimo etapas vis pavojingesnis, kadangi lemia vis didėjančią priklausomybę nuo narkotikų. Pastebėta, kad nepilnamečiams narkotikų sukeltas neigiamas poveikis sveikatai žymiai didesnis, o jiems dažnai nepavyksta atsikratyti priklausomybės.

Tad vykdant narkotikų prevenciją svarbu laiku padėti paaugliui išsiugdyti neigiamą nuostatą tabako atžvilgiu, nes tai – tarsi „tiltas“ į kitas priklausomybes. Europos narkotikų stebėsenos centras

pabrėžia, jog prevencijos sudedamoji dalis – narkotikų vartojimo atidėjimas kuo vėlesniam amžiui. Didelė tikimybė, jog paauglys, dar iki jaunystės laikotarpio išsiugdęs neigiamą požiūrį į narkotikus ir nebandęs jų vartoti, nevartos jų niekuomet.

Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro  Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė

Straipsnyje panaudota literatūra:
1. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas. 1997. Valstybės žinios, Nr. 30-711, 1997.
2. Narkauskaitė L., Juozulynas A., Mačiūnienė R., Venalis A., Mačiūnas E. Psichiką veikiančios medžiagos ir jų sukeliamos problemos. Vilnius, 2009.
3. Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras. prijungti prie nuorodos http://www.jaunimo-centras.lt/index.php?m=68

4. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. prijungti prie nuorodos http://www.ntakd.lt/statistika

 

www.smlpc.lt

Šiandien


Penktadienis
19
Liepa 2019

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.