1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

MINIME TARPTAUTINĘ KOVOS SU NARKOMANIJA IR NARKOTIKŲ KONTRABANDA DIENĄ

Atnaujinta Trečiadienis, 26 Birželis 2013 08:58

rankos

Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio 26 d. minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Šią dieną 1987 m. paskelbė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja ir nuo to laiko ji kasmet minima įvairiose pasaulio šalyse.

Graikų kalbos žodis „narkė“ reiškia suakmenėjimą, o „manija“ – aistrą, beprotybę, kurios metu sutrinka asmens psichinė bei fizinė būsena. Narkomanija – psichikos liga, kuria susergama dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimo. Dėl centrinės nervų sistemos apnuodijimo pasireiškia fizinės, psichikos priklausomybės nuo narkotikų sindromas. 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija narkotikams priskiria daugiau kaip 100 cheminių medžiagų – visos jos kenkia fizinei bei psichikos sveikatai.

Psichikos priklausomybė atsiranda vos kartą pavartojus narkotikų – noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (jausmus, mintis, veiklą ir pan.). Psichologinė žala pasireiškia nerimu, depresija, ūmia psichoze ar net ilgalaike psichine liga. Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotikai tampa būtini organizmo cheminei ir biologinei pusiausvyrai palaikyti. Tuomet, priklausomai nuo individualių žmogaus savybių, narkotiko rūšies, jo vartojimo būdo ir dažnio, gali pasireikšti tokie sveikatos sutrikimai kaip kraujo spaudimo padidėjimas, širdies veiklos sutrikimas, sąmonės kolapsas ar net ištikti mirtis.

Dažniausiai į narkotikus įjunksta jaunimas?

Kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti narkotikus, tuo didesnė fizinės ir psichikos priklausomybės rizika. Europos mokyklose 2011 m. atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo duomenimis, 21 proc. apklaustų 15–16 m. amžiaus paauglių bent kartą gyvenime vartojo kokį nors narkotiką. Didžiausia dalis mokinių vartojo kanapes (20 proc.). Lietuvoje 2004 m., 2008 m., 2012 m. atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartoję narkotikų asmenys dažniausiai yra jauni – 15–34 m. amžiaus. 2007–2008 m. atliktos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausos duomenimis, narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 36,9 proc. studentų. Didžiausia dalis studentų vartojo kanapes (20 proc.).

Rezultatai rodo, kad jaunimas, besilankantis naktiniuose klubuose, narkotikų vartoja dažniau, palyginti su nesilankančiais pasilinksminimo vietose (44,3 proc. ir 29,1 proc.). 2008 m. vykdytos Lietuvos naktinių klubų lankytojų apklausos duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikus yra vartojęs kas trečias naktinio klubo lankytojas, kas ketvirtas narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas respondentas narkotikus vartojo per paskutinį mėnesį.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2011 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kurie atsiranda vartojant narkotikus, kreipėsi 5890 asmenų (2010 m. – 6056 asmenys), iš jų 10 vaikų (2010 m. – 9 vaikai). Narkotikų vartotojų, kurie pirmą kartą kreipėsi dėl gydymosi nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, vidutinis amžius yra 28 m. Nėra tikslių duomenų, kiek jaunų asmenų narkotikus vartoja švirkščiamuoju būdu, kadangi šie asmenys – uždara, nuo visuomenės atsiskyrusi socialinės rizikos grupė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV) atvejų. 2012 m. dažniausiai ŽIV plito dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo (38,8 proc.) ir dėl nesaugių lytinių santykių (35,6 proc.). Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV užregistruota 25–29 metų amžiaus grupėje.

Taigi galima teigti, jog dažniausiai narkotikus vartoti pradeda jauni asmenys, kurie nesuvokia narkotikų vartojimo pasekmių. Be to, dažnai jaunimas rūko, vartoja alkoholį, o šios priklausomybės neretai tampa narkotikų vartojimo pradžia.

Kodėl vartojami narkotikai?

Kyla klausimas, kokie veiksniai ir priežastys skatina jaunimą vartoti narkotikus? Paprastai jaunuolių norą išbandyti narkotikus lemia kompleksas veiksnių, kurie dažnai tarpusavyje susiję.
1. biologiniai veiksniai (genetinės ypatybės, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.);
2. psichologiniai veiksniai ir asmeniniai ypatumai (depresija, nerimas, menkavertiškumo, vienatvės problema ir kt.);
3. socialiniai veiksniai (aplinka, kurioje jaunas žmogus gyvena ir mokosi, šeimos narių požiūris į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą; draugai ir bendraamžiai, jų vertybės bei elgesys).

Taigi nepalankūs išoriniai ir individualūs veiksniai, prevencinių pagalbos priemonių stoka, artimųjų bei visuomenės abejingumas lemia tai, kad paauglys pradeda vartoti narkotikus.

Narkotikų vartojimo etapai

Išskiriami 3 narkotikų vartojimo etapai:
1. Eksperimentinis narkotikų vartojimas. Jaunuoliai vartoja narkotikus nereguliariai, dažniausiai grupėje. Tokie jaunuoliai dažniausiai rūko, geria alkoholį, išbando įvairius vaistus. Dėl žinių stokos jie nerimtai žiūri į šių medžiagų žalą, neobjektyviai vertina situaciją bei stengiasi pateisinti savo veiksmus. Dėl to eksperimentinis vartojimas labai rizikingas. Eksperimentinis vartojimas arba nutraukiamas, arba pereinama į pramoginį vartojimą.
2. Pramoginis narkotikų vartojimas. Šiame etape pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys – malonumo siekis. Tai daroma jau reguliariai, dažniausiai savaitgaliais ar pramogų metu. Tolerancija narkotikams didėja ir pereinama į priklausomybę.
3. Priklausomybė arba priklausomas narkotikų vartojimas. Tai ilgalaikis procesas, kurio metu narkotikų vartotojui nuolat (dažniausiai kasdien) kyla poreikis vartoti kvaišalus, jis į juos įjunksta, negali kontroliuoti savo elgesio dėl psichikos ir fizinės priklausomybės. Tokie narkotikų vartojimo padariniai sukelia vis daugiau asmeninių sunkumų: fizinės sveikatos išsekimą, neapykantą sau, bandymą žudytis ir kt. Ilgainiui pasekmės tampa teisinės: mažėja visuomenės saugumas, daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais, jų gamyba, narkotikų kontrabanda. Valstybė palaipsniui didina kaštus sveikatos, socialinei apsaugai.             

Kiekvienas narkotikų vartojimo etapas vis pavojingesnis, kadangi lemia vis didėjančią priklausomybę nuo narkotikų. Pastebėta, kad nepilnamečiams narkotikų sukeltas neigiamas poveikis sveikatai žymiai didesnis, o jiems dažnai nepavyksta atsikratyti priklausomybės.

Tad vykdant narkotikų prevenciją svarbu laiku padėti paaugliui išsiugdyti neigiamą nuostatą tabako atžvilgiu, nes tai – tarsi „tiltas“ į kitas priklausomybes. Europos narkotikų stebėsenos centras

pabrėžia, jog prevencijos sudedamoji dalis – narkotikų vartojimo atidėjimas kuo vėlesniam amžiui. Didelė tikimybė, jog paauglys, dar iki jaunystės laikotarpio išsiugdęs neigiamą požiūrį į narkotikus ir nebandęs jų vartoti, nevartos jų niekuomet.

Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro  Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė

Straipsnyje panaudota literatūra:
1. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas. 1997. Valstybės žinios, Nr. 30-711, 1997.
2. Narkauskaitė L., Juozulynas A., Mačiūnienė R., Venalis A., Mačiūnas E. Psichiką veikiančios medžiagos ir jų sukeliamos problemos. Vilnius, 2009.
3. Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras. prijungti prie nuorodos http://www.jaunimo-centras.lt/index.php?m=68

4. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. prijungti prie nuorodos http://www.ntakd.lt/statistika

 

www.smlpc.lt

Šiandien


Šeštadienis
21
Rugsėjis 2019

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.