1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • MAGNETINIS REZONANSAS

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

     

    Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

     

    Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tačiau gydymo įstaigose dažnai siūloma nusipirkti į USB atmintinę ar į kompaktinį diską įrašytus radiologinius vaizdus ar atsinešti nusipirktus vienkartinius drabužius. Kaip tokiu atveju elgtis?

     

    Svarbu žinoti, kad gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), PSD apdraustiems gyventojams privalo MRT tyrimą atlikti nemokamai.

     

    „Privačiose įstaigose, nors ir sudariusiose sutartį su ligonių kasa, neretai siūloma įvairių papildomų dalykų, kurių pacientui gali nė neprireikti. Pavyzdžiui, į USB atmintinę ar kompaktinį diską siūloma įrašyti radiologinius vaizdus, atlikti medicininės dokumentacijos nuorašo kopiją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Matuliauskienė.

     

    Pasak specialistės, jei radiologiniai vaizdai būtini – tai gydytojas nurodo siuntime. Tuomet jokių papildomų priemokų iš paciento negali būti reikalaujama. „Netgi tuo atveju, jeigu dėl įvairių aplinkybių po kurio laiko siuntusiam MRT tyrimui gydytojui prireikia tyrimo vaizdų kopijos, pavyzdžiui, ligos dinamikai stebėti, jis gali kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atliktas tyrimas ir paprašyti tai pateikti. Gydymo įstaiga, gavusi tokį gydytojo prašymą, turi informaciją pateikti. Taigi gydytojas visais atvejais gaus paciento MRT tyrimo aprašymą, o esant poreikiui – ir vaizdų kopiją“,– teigia A. Matuliauskienė.

     

    Pasak jos, tik tuo atveju, jei pacientas dėl įvairiausių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis.

  • Kaip vaistinėje nepermokėti?

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis,  kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartoja 1 mln. 164 tūkst. Lietuvos gyventojų. Penktadalį (19 proc.) visų jų pardavimo kainos sumoka patys pacientai. Pasak specialistų, gyventojai išlaidas kompensuojamiems vaistams galėtų reikšmingai sumažinti, jei naudotųsi keletu patarimų, padėsiančių įsigyti vaistų pigiau. Kokie jie?

    Didelė vaistų ir MPP kainos dalis Lietuvoje yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pirkdami kompensuojamuosius vaistus pacientai sumoka vaistų kainos dalį – priemoką. Taigi dar gydytojui skiriant vaistus patariama iš karto drąsiai jo klausti, kokia vaistų kainos dalis bus kompensuojama PSDF lėšomis – 100, 90, 80 ar 50 procentų bazinės kainos. Gydytojas turi paaiškinti, kokios galimos priemokos.

    Pernai kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti iš PSDF biudžeto išleista 233 mln. eurų, o pacientai už juos primokėjo virš 55 mln. eurų. Taigi priemokos yra nemenka finansinė našta pacientams, juolab, kad dauguma kompensuojamųjų vaistų vartotojų – pensininkai. Šių žmonių pajamos nėra didelės, todėl jiems ypač svarbu žinoti, kaip įsigyti vaistų, už kuriuos visai nereikia primokėti arba primokėti kuo mažiau.

    „Vaistinėse yra skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistų, o jų kainos gali labai skirtis – kai kurių net 50 procentų. Todėl pacientams visada patariame prašyti vaistininko monitoriaus ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus ir sąraše išsirinkti tą vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Svarbu žinoti, kad jei vaistinė tądien neturi pigiausio reikiamo vaisto, privalo jį užsakyti ir pristatyti mieste per 2, o miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

  • LIGONIŲ KASOS PAVIEŠINO LIETUVOJE VISĄ PARĄ DIRBANČIŲ POLIKLINIKŲ SĄRAŠĄ

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa


    Šeimos gydytojo nedarbo valandomis sunegalavę žmonės dažnai vyksta tiesiai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, nors reikiamos pagalbos turėtų kreiptis į polikliniką. Dažnai pacientai savo atvykimą į ligoninės priimamąjį skyrių motyvuoja tuo, kad jų poliklinika ar šeimos gydytojas tuo metu nedirba. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) skelbia visos Lietuvos poliklinikų sąrašą, kur kreiptis pagalbos šeimos gydytojo nedarbo metu – naktį, savaitgaliais ar šventinėmis dienomis.

    VLK specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą) šeimos medicinos paslaugų teikimą. „Tai reiškia, kad reikiama medicinos pagalba žmonėms turi būti suteikta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę: gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu – budintis gydytojas. Tik reiktų žinoti, kad vienos įstaigos pagalbą nepertraukiamai teikia pačios, o kai kurios yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis“, – pabrėžia VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

  • „Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

    Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai. Internetinėje erdvėje skelbiamuose įrašuose šis užsiėmimas įvardijamas kaip puiki edukacinė priemonė, skatinanti vaikų ir paauglių kūrybingumą. Tačiau nei viena instrukcija, kurios sudėtyje yra borakso, nepažymi, jog šis žaislas pavojingas sveikatai, ypač vaikų ir paauglių.

     „Boraksu“ vadinama daug medžiagų

    Viena iš pagrindinių ir ypač kenksmingų minimų sudėtinių dalių yra boraksas. Buityje paplitusiu bendriniu pavadinimu „boraksas“ paprastai vadinamos kelios cheminės medžiagos: dinatrio tetraborato dekahidratas, bevandenis dinatrio tetraboratas, dinatrio tetraborato pentahidratas, bevandenis dinatrio oktaboratas, dinatrio oktaborato tetrahidratas ir dar kelios boro rūgšties natrio druskos.

  • SERGANTIEJI ŽIV BUS PRADĖTI GYDYTI IŠ KARTO NUSTAČIUS LIGĄ

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo šiol bus galima pradėti gydyti segančiuosius, draustus privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) iš karto tik nustačius ligą ir nelaukiant, kol ji pažengs. Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

    Ministro A. Verygos teigimu, iki šiol, žmogui nustačius ŽIV, gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų – tokie pacientai turėdavo „įsisirgti“, jog būtų pradėti gydyti.

    „Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV“, – sako ministras A. Veryga.

    Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinės draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.

    2018–2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9–7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4–2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

MAŽOJO PRINCO DIRBTUVĖSE EDUKACINĖ PAMOKA

kiausiniu marginimas

Balandžio 3 d. Vilainių mokyklos-darželio „Obelėlė“ 1-4 klasių mokiniai keliavo į Kėdainių krašto muziejui priklausančius Arnetų namus, kur vyko Mažojo princo dirbtuvių edukacinė pamokėlė "Kiaušinių marginimas vašku". Profesionali tautodailininkė-amatininkė supažindino vaikus su kiaušinių marginimo vašku technika, parodė senovinių marginimo raštų pavyzdžių. Tuomet visi turėjo galimybę marginti patys - kurti, fantazuoti, gražinti atsineštą kiaušinį.

 

Daiva Mickevičienė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje/darželyje

SVEIKATA – RAKTAS Į SĖKMINGĄ UGDYMĄ(-SI)

SVEIKATOSAUDITORIJA

Balandžio 10 d. Kėdainių lopšelyje – darželyje “Puriena“ vyko tarptautinė sveikatingumo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinė konferencija „Sveikata – raktas į sėkmingą ugdymą (-si)“, skirta sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo 25-mečiui. Visuomenės sveikatos biuro specialistės   konferencijos dalyviams kūno kompozicijos analizatoriumi atliko matavimus. Net 62 dalyviai turėjo galimybę sužinoti savo  kūno riebalų kiekį procentais, raumenų masę, mineralinę kaulų masę, kūno masės indeksą, amžių pagal medžiagų apykaitą, visceralinių riebalų kiekį ir kt., bei gauti  individualią konsultaciją.

Skaityti daugiau...

PIRMASIS TEISINGO ANTIBIOTIKŲ SKYRIMO SKATINIMO SEMINARAS KĖDAINIUOSE SULAUKĖ SPECIALISTŲ DĖMESIO

Kauno visuomenės sveikatos centre sudaryta Antimikrobinio atsparumo valdymo grupė pirmąjį seminarą, tema „Antimikrobinio atsparumo problema ir sprendimo būdai“, organizavo Kėdainiuose. Teisingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas yra pagrindinė prielaida mažinti antimikrobinio atsparumo vystymąsi, todėl seminaro metu buvo aptarti klausimai, susiję su šeimos ir kitų specialybių gydytojų atsakomybe, skiriant antimikrobinius preparatus bakterijų sukeltų ligų gydymui.

2015 m. balandžio 21 d. į seminarą Kėdainių kultūros centre susirinko virš šimto šeimos gydytojų, vaikų ligų gydytojų, slaugytojų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vaistininkų ir kitų specialistų ne tik iš Kėdainių rajono, bet ir iš artimiausių teritorijų: Kauno, Panevėžio, Raseinių, Jonavos.

Kėdainių rajono savivaldybės mero sveikinimo žodį seminaro dalyviams perdavė savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) VšĮ Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas Gediminas Urbonas pranešimo metu priminė šeimos gydytojo darbe dažniausiai sutinkamas bakterines infekcijas, gydomas antibiotikais bei pirmo pasirinkimo siauro veikimo spektro antibiotikus, kurie pirmiausiai rekomenduojami šeimos gydytojams. Perteikė diagnozių rašymo aktualijas ir laboratorinių tyrimų svarbą, prieš skiriant antibiotikus.

Skaityti daugiau...

ŽEMĖS DIENA

žemes diena janina

Kiekvienais metais visame pasaulyje kovo 20 dieną švenčiama Žemės diena. Šią dieną susilygina dienos ir nakties ilgumas, prasideda astronominis pavasaris. Kovo 22 dieną visame pasaulyje švenčiama vandens diena. Šios dienos tikslas – skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį, jo svarbą kiekvienam iš mūsų. Minint Žemės ir Vandens dienas Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje vyko pokalbiai, diskusijos, viktorina „Žemė – vanduo“, baseine plaukimo pamoka „Kitaip“. Renginius organizavo visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Janina Onoprijenkienė, mokytojai: Danutė Kazlauskienė, Eglė Kuprijanovienė, Rytis Karnatka. Marija Burneikienė. Talkino: 8 C kl. ir 7 A kl. mokiniai.

vanduo janinapuriena

Minint Žemės ir Vandens dienas Kėdainių lopšelyje - darželyje „Puriena“ priešmokyklinukai ir ikimokyklinukai žiūrėjo mokomąjį filmuką „Šaltinėlis“,  dalyvavo viktorinoje „Žemė ir Vanduo“, degustavo įvairių skonių vandenį, atliko bandymus su ledukais. Renginį organizavo visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Janina Onoprijenkienė.  Dalyvavo: „Žvirbliukų“, „Zuikučių“, „Nykštukų“, „Boružiukų“, „Viščiukų“ grupių vaikučiai, jų auklėtojos ir auklėtojų padejėjos 

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Janina Onoprijenkienė

 

PASKAITA-POKALBIS „PRIDĖTINIS CUKRUS“

daivaobelele

Cukraus natūraliai yra daugelyje produktų – vaisiuose, piene. Ir yra pridėtinis cukrus, kuriuo skaninami maisto produktai. Blogai yra ne pats cukrus ar jo rūšis, bet jo perteklius. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) vaikams iki 12 metų rekomenduoja apie tris šaukštelius pridėtinio cukraus per dieną. Deja, dažnas iš mūsų cukraus suvartoja kur kas daugiau. Cukraus perteklius žaloja mūsų sveikatą. Pats blogiausias cukrus išgeriamas – tai įvairūs limonadai. Jeigu vaikas išgeria 500 ml saldaus gėrimo pakuotę, jis iškart viršija kasdien leistiną cukraus kiekį. Dėl šios priežasties daugėja nutukusių vaikų, ypač mokyklinio amžiaus. Kovo 15 d. Vilainių mokykloje-darželyje „Obelėlė“ vyko paskaita-pokalbis „Pridėtinis cukrus“. Ar tikrai žinote ką valgome?“, kurio metu 1-2 klasių mokiniai sužinojo kas yra „užslėptas“ cukrus, kokiu pavidalu jis slepiasi kiekviename produkte, taip pat išmoko skaityti kiek cukrų yra produktų etiketėse.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Daiva Mickevičienė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.