1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SUMUŠTINIS GALI BŪTI SVEIKATAI PALANKUS UŽKANDIS?

     suktinukai su morkomis SP_2

    Ar sumuštinis gali būti sveikatai palankus užkandis? Anot sveikos mitybos specialistės, el. knygos šeimos mitybos gidas autorės Ramintos Bogušienės – taip, jei jis pagamintas iš kokybiškų, mūsų kūnui naudingų ir tinkamų produktų. Specialistė dalijasi patarimais apie tai, kaip teisingai pasirinkti duoną ir ką ant jos tepti bei dėti.

    Kokią duoną ar batoną rinktis?

     „Gaminant sumuštinius reikėtų rinktis ekologišką, viso grūdo duoną ar batoną be pridėtinių mielių. Sudėtyje turėtų būti didžiausias viso grūdo miltų kiekis, tuo tarpu druskos – iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 gramai šimte gramų duonos“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

    Anot specialistės, renkantis ekologišką duoną užtikrinama, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių, organizmą neigiamai veikiančių chemikalų. Tuo tarpu, ekspertės teigimu, atsisakyti mielinės duonos nėra būtina, išskyrus tuos atvejus, kuomet susiduriama su nemaloniai pojūčiais – padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimu ar tiesiog norint sumažinti kūno svorį.

    „Mielės yra gyvas organizmas, kurios patekusios į mūsų kūną gali užimti gerųjų bakterijų vietą. Vis tik negalima teigti, kad mielinė duona organizmui yra žalinga, tačiau jos tikrai reikėtų atsisakyti pajutus su ja siejamus nemalonius pojūčius ar valgant miltinių mielinių gaminių nesaikingai“, – sako R. Bogušienė.

    Renkantis duoną parduotuvėje, R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį į viso grūdo procentinę dalį kepinyje.

    „Renkantis iš viso grūdo miltų iškeptą duoną, geriausia, kad ji būtų ruginė. Taip pat, jei galima pasirinkti iš gaminių, kuriuose yra tarp 30 proc. ar 60 proc. viso grūdo, geriau rinktis, kur jo yra daugiau“, – sako R. Bogušienė.

     Specialistė pažymi, kad esant glitimo netoleravimui ar alergijai, organizmui netinkama bus net ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona.

    „Alergiškiems žmonėms reikėtų ieškoti sveikų duonos alternatyvų. Tai galėtų būti kukurūzų ar grikių trapučiai, ryžių duoniukai ir panašūs, kokybiški produktai.“, – sako el. šeimos mitybos knygos autorė R. Bogušienė.

    R. Bogušienė pabrėžia, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos – neatstos, bet gali būti kaip alternatyva. Tik nepamirškime, kad trapučiai aukšto glikeminio indekso ir traškaus skonio, kas suteikia mažesnį sotumo jausmą ir galima suvalgyti daugiau nei reikia organizmui.

    Sveikatai palankių sumuštinių idėjos

    „Žinoma duona sudaro tik pusę mūsų sumuštinio. Viso grūdo, ekologiška duona su rūkytos dešros griežinėliais nebus sveikatai palankus pasirinkimas. Labai svarbu teisingai pasirinkti su kuo tą duoną ar batoną valgome“, – sako R. Bogušienė.

    Sveikiems sumuštiniams gaminti specialistė rekomenduoja rinktis daržoves, pieno produktus ir t.t. Idealu – ekologiškus.

    Anot mitybos ekspertės, pagal norą sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar tortilijomis, tačiau svarbu prisiminti, kad užtepėlių ar sviesto sluoksnis turėtų būti plonas, o tai kas jį dengia – tik vertingos ir organizmui palankios maisto medžiagos.

    „Sumuštinius galima gardinti įvairiomis, sveikatai palankiomis užtepėlėmis iš avinžirnių, avokadų, burokėlių ar keptų daržovių“, – sako R. Bogušienė.

     Sveikos mitybos specialistė R. Bogušienė pateikia keletą sveikatai palankių sumuštinių receptų idėjų. Gaminant juos galima improvizuoti – papildyti ar pakeisti kitais šeimos mėgstamais, sveikatai naudingais produktais, ruošti kaip suvožtinius ar viso grūdo tortilijos suktinukus.

    Viso grūdo duona arba tortilijos suktinukas:

    • su varškės užtepėle, pomidoru, salotomis;
    • su žolelių sviestu, ridikėliais, agurkais ir salotomis;
    • su raugintu, pjaustytu agurku;
    • su smulkiai sutrintu avokadu, pagardintu pipirais ir citrina;
    • su sūriu, špinatais, pomidorais;
    • su virtu kiaušiniu, daržovėmis;
    • su sviestu, varškės sūriu, špinatais;
    • su sviestu, ridikėliais, svogūnų laiškais;
    • varškės sūriu, rukola;
    • su silke/ sūdyta lašiša/ virta mėsa, daržovėmis.

     

  • SERGANČIŲJŲ TYMAIS DAUGĖJA: KAS SAUGŪS, O KAM REIKĖTŲ SUSIRŪPINTI?

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Visagine registruotas tymų protrūkis, kuris 2019 m. jau išplito daugelyje apskričių. Lietuvoje per 2018 m. registruota 30 susirgimo atvejų. 2019 m. tymų skaičius toliau didėja.

    Kauno apskrityje 9 asmenims tymų diagnozė jau patvirtinta, apie 30 asmenų tiriama. Tymų diagnozė patvirtinta 6 suaugusiesiems ir trims 11 mėn., 1 m. ir 4 m. amžiaus vaikams. Atliekant tymų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad serga neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimų būklė dažniausiai nežinoma.

    Kauno apskrityje skiepijimai nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika tolimesniam tymų plitimui yra didelė.

    Kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.

                   Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Jeigu suaugęs asmuo neskiepytas, nesirgęs arba skiepytas tik viena vakcinos doze, jam rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

  • ŠV. VALENTINO DIENOS INFORMACINĮ LANGELIS

    Šv. Valentino dienos informacinį langelį rasite čia

  • Kas yra tymai?

    Atsisųsti 

  • NUO SKARLATINOS SAUGO RANKŲ HIGIENA IR KOSĖJIMO BEI ČIAUDĖJIMO ETIKETAS

    Atsisiųsti  Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas

PASITARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETE

vinkus direktore

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos atstovai 2018 m. liepos 2 d. susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene ir komiteto nariu Antanu Vinkumi, siekiant aptarti pagrindines valstybės deleguotų funkcijų vykdymo problemas savivaldybėse. Pasitarimo metu akcentuota, kad Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai yra Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos dalis, vykdanti aiškias funkcijas, tačiau maži specialistų darbo užmokesčiai ( vidutiniškai 530 Eurų neatskaičius mokesčių), specialistų trūkumas ir jų kaita yra pagrindinė problema, kuri turėtų būti sprendžiama nacionaliniu mastu.

Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė išsakė LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto palankią poziciją spręsti problemą ir pažadėjo organizuoti apskrito stalo diskusiją, kurioje dalyvautų LR Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Komiteto narys Antanas Vinkus akcentavo prevencinės veiklos, vykdomos Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, svarbą ir reikšmę.

Pasitarime dalyvavo Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė, tarybos narė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė, tarybos narė, Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė, Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Zablockienė.

MŪŠIS „KĄ ŽINAI APIE SVEIKATĄ?“

PROTMUSIS

Kėdainių šviesiosios gimnazijos pirmų klasių mokinių komandos „kovėsi“ protų mūšyje „Ką žinai apie sveikatą?“

Garsus amerikiečių rašytojas, antropologas Karlosas Kastaneda rašė -

„Ligų nebūna, yra tik mėgavimasis savo silpnybėmis“.


Manoma, kad 20 proc. sveikatą lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – medicinos kokybė. Visgi 50 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų ir nuo mūsų gyvenimo būdo! Protingai organizuodami savo gyvenimą, mes galėtume išvengti daugybės rūpesčių ir gyventi ilgiau. Rūpindamiesi savo sveikata, džiaugsimės gera savijauta, energija, ilgaamžiškumu, turėsime galimybę pasirūpinti žmonėmis, kuriuos mylime, padėti savo artimiesiems.

Tad rūpinkimės ir tausokime savo sveikatą!

 

Mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Giedrė Frolovienė

RASOS ŠVENTĖ L/D „PURIENA“

rasosjanina puriena

2018 m. birželio 21 d. Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ ugdytiniai šventė, jau tapusią tradicija, vasaros saulėgrįžą, gražiausią ir paslaptingiausią vasarvidžio šventę „RASA“. Joninės – tai puiki proga supažindinti vaikučius su etnokultūrinėmis tradicijomis.

Po estafečių, kliučių ruožų, virvės traukimo, nuotaikingos mankštelės, šokių, dainų mažieji žolynų-gėlynų pievelėje mokėsi atpažinti augalus, rinko vaistažoles, pynė vainikus. Vienas iš šventės ritualų buvo paparčio ir jo žiedo ieškojimas. Dar viena Joninių tradicija – vaišės. Čia šventės dalyviai malšino troškulį vaistažolių arbatomis, vaišinosi vasaros gėrybėmis.

Šventę organizavo visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Janina Onoprijenkienė, auklėtojos Nijolė Satkauskienė, Marytė Mockienė.

 

AKCIJOS „BŪK SAUGUS PRIE VANDENS“

prie vandens

           Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai vykdo akcijas prie vandens telkinių. Nors kiekvienas žinome kaip elgtis prie vandens, bet  pasitaiko nelaimių, kurios kartais baigiasi tragiškai. Kiekvienais metais atostogaujant vanduo pasiglemžia gyvybes dėl neatsargaus poilsiautojų elgesio, todėl dar kartą primename kaip suteikti pirmąją pagalbą skęstančiajam.

Atkreipiant dėmesį į orų prognozes Lietuvoje perspėjame gyventojus, poilsiaujančius prie vandens telkinių, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC - ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga. Veikiant karščiui ir saulei galimas nudegimas, perkaitimas, mėšlungis, šilumos smūgis.

Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje: poilsiaujant prie vandens telkinių, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.) trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

Didžiausią riziką susirgti, turi kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; turintys antsvorį asmenys; asmenys, dirbantys sunkų fizinį darbą ar daug sportuojantys; sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija ir kt.

Skaityti daugiau...

DEVINTASIS SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ ASOCIACIJOS SUVAŽIAVIMAS

suvaziavimas dir

2018 m. gegužės 24 d. Paberžėje, Kėdainių rajone vyko devintasis ataskaitinis Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (toliau – Asociacija) suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo 38 visuomenės sveikatos biurų atstovai iš visos Lietuvos, dalyvius pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė ir savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė.

Suvažiavimo metu į Asociaciją priimti du nauji tikrieji nariai – Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Šiuo metu Asociacija vienija 41 savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.

Suvažiavimo metu pirmininkė Danguolė Avižiuvienė pristatė 2017 m. Asociacijos pirmininko ir tarybos veiklos ataskaitą, detaliai pateikė vykdytas veiklas nacionaliniu lygmeniu, organizuotus susitikimus su LR sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe, rengtus raštus įvairioms institucijoms atstovaujant visus narius, apibendrino nuolatinių darbo grupių veiklą, pateikė informaciją apie Asociacijos deleguotų atstovų veiklas ir darbus kitose darbo grupėse, komisijose. Ataskaitai pritarta vienbalsiai. Revizijos komisijos pirmininkas Andrius Busila pateikė finansinę ataskaitą, kuriai pritarta taipogi vienbalsiai.

Renginio metu vyko diskusijos, kaip pagerinti visuomenės sveikatos biurų matomumą ir žinomumą nacionaliniu mastu, kokius projektus ketinama įgyvendinti artimiausiu metu.

Renginio dalyviai po oficialaus renginio turėjo unikalią galimybę susipažinti su 1863 metų sukilimo muziejumi Paberžėje, Tėvo Stanislovo nuveiktais darbais žmonijos labui, pajausti nepaprastą aplinką ir išgirsti tikrą šios vietovės istoriją.

 

Danguolė Avižiuvienė

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.