1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

BŪK POKYTIS, KURĮ NORI MATYTI

Atnaujinta Trečiadienis, 28 Lapkritis 2012 16:15

Spausdinti

 

sveikatos mokykla 036

Lapkričio 23 dieną Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo seminarą PAPROČIAI IR TRADICIJOS. Seminaras buvo skirtas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnams, pavaduotojams, seniūnaičiams, kaimo bendruomenių centrų pirmininkams, nariams ir rajono kultūros įstaigų darbuotojams.

Seminare dalyvavęs Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas pasidžiaugė, kad kėdainiečiai nėra abejingi lietuvių tradicijoms ir papročiams ir palinkėjo puoselėti ir saugoti mūsų papročius ir tradicijas bei perduoti sukauptą informaciją visuomenei, o ypač jaunimui.


Lietuviai turi daug gražių papročių ir tradicijų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Mūsų proseneliai įvairių švenčių metu mokėjo šiltai ir artimai bendrauti, linksmintis. Nė vienas susibūrimas nepraeidavo be dainų, šokių, žaidimų. Visos linksmybės vykdavo nevartojant alkoholio. Palaipsniui keičiantis tradicijoms ir papročiams, ėmė keistis  žmonių bendravimo būdas: pradėjo formuotis nauji papročiai, naujos tradicijos, kur vis didesnis dėmesys skiriamas alkoholiui. Jau nebeįsivaizduojama nei viena šventė be priklausomybę sukeliančio gėrimo.

Į klausimą „Kas atsitiko, kad nebemylim savo Tėvynės, nebemylim savęs?“ seminaro metu bandė atsakyti seminaro lektorius − med. dr. doc. Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, „European Network for Smoking Prevention“ valdybos narys, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas, LR Ministro pirmininko visuomeninis konsultantas.
Lietuvos sveikatos statistikos duomenys šiurpina: gyventojų mirtingumas – bene didžiausias Europos Sąjungoje (ES), ypač daug sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau lietuviai sveikata pernelyg nesirūpina – Bendrijoje mažai kas gali varžytis su mumis pagal suvartojamą alkoholio kiekį, rūkymą ir antsvorį.
Vos per dešimtmetį mūsų vaikai tapo labiausiai prasigėrę ir prasirūkę Europoje, o alkoholiu apsinuodijusių 7–14 metų amžiaus vaikų skaičius per 6 metus išaugo 17 kartų? Kas atsitiko, kad Lietuvoje atsirado negirdėtas fenomenas – vaikų alkoholinės psichozės, o mūsų vaikai yra vieni labiausiai besižudančių pasaulyje?
Yra du komponentai: paklausa ir pasiūla.  Jeigu nebūtų tiek išvystyta pasiūla, šita paklausa neturėtų galimybių realizuotis. Rinkodarai naudojama bet kas, kas nedraudžiama.
Natūralu, kad tokioje aplinkoje auga vaikai, jie augina savo vaikus ir dabar žmogus, kuris negeria, jaučiasi nejaukiai. Tai yra nebegerai, nes šiaip negeriantis žmogus yra normalus – ir fiziologiškai, ir biologiškai, ir mediciniškai. Jam nieko netrūksta, nes jei trūktų, jis jaustų kokius nors simptomus.  Jeigu žmogui insulino pradeda trūkti, jis pradeda jausti kažką negero. O juk yra kraštų, kur žmonės apskritai negeria. Negalime sakyti, kad jie ligoniai, juk niekas jų ten dėl to negydo.
Mamoms pradėjus rūkyti, jų pavyzdžiu paseks ir vaikai, nes mama buvo paskutinis barjeras, saugojęs vaiką nuo agresyvaus verslo pasaulio ir rodęs, kaip reikėtų elgtis. Kai mamos pradėjo rūkyti, tragiškai išaugo ir rūkančių vaikų skaičius.
Tačiau problemos prasideda tada, kai patys turim padaryti kažką konkretaus, kad išsaugotume ryšį su savo vaikais ir parodytume jiems sveikos gyvensenos pavyzdį. Vos tik nuėję į mokyklą daugelis tėvų pradeda priekaištauti mokytojams dėl netinkamo vaikų ugdymo. Tačiau sudalyvauti žygyje į gamtą kartu su savo vaiku norą pademonstruoja tik keli tėvai iš daugelio.
Turime visas galimybes užsiauginti ir pasigaminti sveiko ir ekologiško maisto, tik ar tuo pasinaudojam. Verkiam, jog lietuviai per mažai uždirba, kad galėtų investuoti į fizinį aktyvumą. Bet juk  miško takelis ar stadionas prie mokyklos vis dar nieko nekainuoja. Neretai mūsų sportas apsiriboja alaus butelio kilnojimu priešais televizoriaus ekraną. Nejaugi manome, kad to nemato mūsų vaikai?
Įsivaizduokite save septynmečio vaiko kailyje. Kas turėtų jam pasakyti, kad gerti yra galbūt negerai? Nuo trečiojo gimtadienio ant jo vis dar vaikiško stalo dedamas „vaikiškas šampanas“, kad jis perimtų „tinkamus“ socialinius modelius.
Vaiko gyvenimo mokykla ir pagrįsta stebėjimu. Kai pradeda suvokti pasaulį pamato, kad visos šventės švenčiamos išgeriant, o negeriantis žmogus laikomas keistu ar net psichiškai nesveiku. Nuėjęs į mokyklą girdi mokytojus, kalbančius apie gėrimo žalą, bet kartu matai juos švenčiančius mokytojo dieną už uždarų durų ir geriančius.
 Kai sulaukia paauglystės, suvokia, kad jo tėvai ne tik nesidomi jam kilusiais sunkumais, tačiau patys jo 14-ojo gimtadienio proga nuperka sidro, kad išmoktų „kultūringai gerti“, ir pareiškia, jog jau geriau rūkytų ar gertų nei vartotų narkotikus.
Situaciją galima pakeisti ir tai nėra taip sunku, kaip įsivaizduojame. Tiesiog turime nuspręsti, kad to norime.
Esame suaugę žmonės ir suvokiame, kad kiekvienas mūsų pasirinkimas ir elgsena turi pasekmes. Blogiausia, ką galime padaryti, tai pažeisti savo vaikus. Visi pradėjusieji sveikesnio gyvenimo kelią, džiaugiasi pirmaisiais vaisias. Nustojusieji gerti teigia, kad dabar jie pradėjo normaliai gyventi. Pradėjusieji judėti sako, kad dabar jie jaučiausi kupini jėgų, o pradėjusieji savanoriauti pasakoja, jog jų gyvenimas įgavo prasmę ir kad dalytis yra daug geriau negu tik imti. Tik kiekvienas turime pradėti nuo savęs.
Jei nori būti sveikas, jei nori, kad tavo vaikai būtų sveiki, o tada ir visuomenė bus stipri ir sveika, pradėk nuo savęs. Būk pokytis, kurį nori matyti.

Seminaro pabaigoje Visuomenės sveikatos biuro direktorė palinkėjo visiems seminaro dalyviams būti geraisiais pavyzdžiais ir kurti naujas tradicijas be alkoholio, kaip tai padarė Miegėnų bendruomenės centras surengęs renginį-konkursą, kurio metu buvo puoselėtos tikrosios tradicijos ir vertybės.

sveikatos mokykla 043
sveikatos mokykla 022
sveikatos mokykla 027
sveikatos mokykla 038
sveikatos mokykla 045

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Aida Butkienė


 


Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.