1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

SVEIKESNI VAIKAI, LAIMINGESNĖ IR SVEIKESNĖ VISUOMENĖ

Atnaujinta Trečiadienis, 03 Balandis 2013 10:39

Spausdinti

vaiku s.redaguota

Sveikatą stiprinanti mokykla – kurioje ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiai ir kuriama bendruomenės sveikatai palanki aplinka. Lietuvoje tokių bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų – per 300. Šio darbo dvidešimtmečiui skirtą konferenciją „Sveikesnis vaikas, sveikesnis gyvenimas, sveikesnė ateitis“ surengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Dirbama vadovaujantis moksliškai pagrįstomis metodikomis ir unikaliomis programomis, neretai – pačių vaikų inicijuotomis. Bendradarbiaujama su visuomenės sveikatos biurais, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo institucijomis. Rezultatai nuolat vertinami, apibendrinami. Jie patikina: vaikai, įgiję žinių ir įgūdžių, sveikiau maitinasi, valosi dantis, yra fiziškai aktyvesni, jiems geriau sekasi moksle siekiant savo tikslų, mažiau svaiginasi alkoholiu ir narkotikais, rečiau patiria patyčias. Sveika gyvensena yra vienas iš asmenybės ugdymo būdų, suteikiantis esminių žinių bei gairių visam gyvenimui.

Kas brangiau už sveikatą

„Lietuvoje be sveikatos nėra kas veikti. O puoselėjančiųjų sveikatą darbas yra žmoniškumas, kantrybė, didelė meilė savo kraštui, – įkvepiantis sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio žodis pedagogams ir visuomenės sveikatos specialistams minint sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos Lietuvoje 20-metį bei 2013-uosius, Sveikatingumo metus, konferencijoje.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (ši institucija koordinuoja sveikatą stiprinančių įstaigų tinklo veiklą Lietuvoje – aut. past.) direktoriaus Romualdo Sabaliausko, gerų ir labai gerų rezultatų pasiekiama, kai sveikata tampa pedagogų ir vaikų, tėvų ir visos bendruomenės rūpesčiu. Savo laiku Kėdainių savivaldybės taryboje teko karštai įrodinėti, jog steigiamas visuomenės sveikatos biuras ne tuštins biudžetą, o teiks naudą. Įsteigtas bene pirmasis Lietuvoje, Danguolės Avižiuvienės vadovaujamas, šiandien tai vienas efektyviausiai dirbančių visuomenės sveikatos biurų Lietuvoje. Kaip rodo biuro inicijuoti bei atlikti tyrimai, gerėja kėdainiškių – suaugusiųjų ir vaikų – kai kurie sveikatos rodikliai.

Tam prireikė ilgamečio nuoseklaus darbo: imantis naujų idėjų, bendradarbiaujant, siekiant visa apimančio požiūrio į sveikatą. Kėdainių savivaldybės meras Rimantas Diliūnas išsitarė, jog gyventojai kartais prikiša dėl „valdžios“ per mažos pagalbos besigydantiems. „Ligoninėje ir pirminės sveikatos priežiūros centre visad gausu pacientų; jie gydomi, gauna pašalpas, išmokas ir vaistų, t.y. valstybė tam lėšų skiria daug. Tačiau sergančiųjų daugėja, lėšų prašoma vis daugiau, o sveikatos rezultatų, kokių norima, nėra, – akcentavo meras. – Jauno žmogaus, vaiko ugdymas yra sveikesnės visuomenės reali galimybė, ir tai gali mokytojai kartu su visuomenės sveikatos specialistais, tėvais ir bendruomene. Turime tokio darbo patirties ir gerų rezultatų.“ Sveikata nėra savaime išliekanti vertybė, – antrino mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė. Sveikata, tiek individualia, tiek visuomenės, reikia rūpintis. O darbo rezultatų galima tikėtis po dešimtmečio ir daugiau.

Ar gyvensime ilgiau ir laimingiau?

„Lietuvos sveikatos programos 2020“ vienas siekinių yra pailginti vidutinę lietuvių gyvenimo trukmę nuo iki 76 metų (dabartinė – 73,5).

2012 m. tyrimo dešimtyje savivaldybių duomenimis, 47 proc. apklaustų suaugusiųjų pritarė, kad valstybės svarbiausiu rūpesčiu taptų žmonių sveikata. O atsakydami į klausimą, kas turi labiausiai ja rūpintis, prioritetus rikiavo taip: 1 – gydymo įstaigos; 2 – patys gyventojai; 3 – Sveikatos apsaugos ministerija.

Tuo tarpu šios srities strategai efektyvesnę ir kokybiškesnę sveikatos priežiūrą pirmiausia sieja su visuomenės sveikatos priežiūros plėtra, dalyvaujant visoms institucijoms („sveikata visose politikose“).

Siektina, kad iki 2020 metų 90 proc. mokyklų ir pusę visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų jungtų sveikatą stiprinančių įstaigų tinklas. Atsakomybės už savo ir artimųjų sveikatą ugdymas, rengimasis šeimai, psichosocialiniai įgūdžiai ir pozityvus mąstymas, savivertė – tai sveikos mokyklos prerogatyva.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorės Janinos Tutkuvienės, visuomenės ir šalys gali įveikti ekonomikos krizes, tačiau neįmanoma pataisyti vaikų ugdymo klaidų ar kompensuoti to, kas nedaryta.

Kai vaiko akys nori to, kas nesveika

Sveikatą stiprinančioje mokykloje sveikatos ugdymas integruojamas į į visą ugdymo sistemą. Ką reiškia žodis „integruojamas? Pavyzdį pateikė VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas: „Chemijos mokytojas paprašo šeštos klasės mokinių atsinešti morkų. Per pamoką, kalbėdamas apie cheminius elementus, paprašo mokinius įsidėmėti, kokių sveikatai svarbių mikroelementų yra morkose ir kurių jokia laboratorija neatrastų jų mėgstamuose bulvių traškučiuose. Likus nedaug laiko iki skambučio, šeštokai kartu su mokytoju sutriauškia morkas. Kas iš to? Vaikai, kurie rytoj priešpiečiaudami draugų akivaizdoje valgys morkas, nepatirs bulvių traškučių valgytojų pašaipų, greičiau pastarieji bus pavadinti neraštingais.“

Sunku įsivaizduoti? Lietuvos mokyklų ir darželių sėkmės istorijos gali būti tarsi iliustracijos.

„Žiogeliai“ vaisių valgo tiek, kiek nori

Vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ Šiauliuose ugdytiniams pasisekė: sveikatos stiprinimo ir ugdymo keliu čia einama 14 metų. Tai darželis, kuriame veikia plaukimo baseinas, sporto salėje paklota speciali danga, ir vaikai gali sportuoti basi, kotletukus jie valgo ne su bulvėmis ar ryžiais, o, kaip pataria sveikos mitybos žinovai, su dviem porcijomis daržovių ir be padažo. Pietų nereikia užgerti saldžiu kompotu, tačiau bet kuriuo metu galima atsigerti tyro vandens. Kaip ir valgyti vaisių, kiek nori ir kada nori. Alergiškiems vaikams – atskiras racionas. Vadovaujant direktorei Sigitai Saviščevienei, sukurta sveikatos ugdymo koncepcija, kuria dalijamasi su miesto bendruomene bei kitomis įstaigomis. Koncepcijos esmė: sveikatos ugdymas, psichosocialinės aplinkos („mikroklimato“) gerinimas.

Svajonių mokykla?

Iš tokio darželio kas nenorėtų keliauti į sveiką mokyklą? Kad ir Kėdainių M.Daukšos pagrindinę. Antras dešimtmetis, kai įstaigos bendruomenė siekia mokytis, tobulėti ir gyventi sveikiau. Atnaujintas stadionas, įrengta lauko klasė ir dviračių aikštelė, – taip vaikai skatinami į pamokas atriedėti dviračiais. Mokyklos direktorius Linas Butkus akcentuoja ne įrenginius, o bendravimą su vaikais: „Kad suprastume savo auklėtinius, ir patys darome tai, ko iš jų tikimės: mokomės sveikatingumo mokyklose, praktikuojame jogą, šiaurietišką vaikščiojimą. Yra diena, kai pamokas vaikams veda jų tėvai. Kartą per metus pedagogai, tėvai ir vaikai rengia vaidinimą, o repeticijos ir pasirodymai visus suburia. Kai tėvus pakvietėme rašyti laiškus savo vaikams, matėme, kokie jie reikalingi tiek geriesiems, tiek „blogiukams“, priklausomybių turintiems.“

Šioje mokykloje vaikai patys kuria sveikatos ugdymo ir prevencijos idėjas, o mokytojai jiems tėra pagalbininkai. „Svaik nuo gyvenimo“ (su potekste „Nesisvaigink psichotropinėmis medžiagomis“) – dažais sniege išrašė moksleiviai po mokyklos langais. Žiemos šalčiai taip pat prisidėjo, kad šis bendraamžių raginimas ilgai būtų akiratyje… O kai mokykla dalyvavo projekte „Kuriant geresnį gyvenimą Europoje“, partneriams iš Ispanijos ir Jungtinės Karalystės pakvietus, į užsienį pasimokyti ir pasidalyti patirtimi važiavo ne švietimo skyriaus darbuotojai ir ne mokyklos pedagogų delegacija; vyko mokyklos pradinukai!

„Vieta, kur nejaučiame mokyklos” – taip šios sveikatą stiprinančios mokyklos vaikai vadina „Poilsio salą“. Tai kambarys, kur jie ateina pailsėti minkštasuoliuose, pasitarti ar pažaisti, kur gyvena jų talismanas meškutis Petras. „Moksleiviai į konkursus ar olimpiadas vežasi ir savo numylėtinį talismaną, o šis jiems padeda pasiekti pergalę“, – šypsojosi M.Daukšos pagrindinės mokyklos projektų koordinatorė Sigita Vievesienė.

Saugumas, bendradarbiavimas ir pasitikėjimas – geras šalutinis sveikos gyvensenos ugdymo formų ir priemonių poveikis, – pastebi viena iš Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinatorių M.Romerio universiteto docentė dr. Aldona Jociutė. Šie principai labai svarbūs kuriant sveiką aplinką mokykloje, kartu – bendruomenėje ir visuomenėje.

Sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas – stiprinti moksleivių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, visuomenės sveikatos specialistų, medikų, šeimos ir bendruomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą.

Danguolė Andrijauskaitė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

 sale380

 salyte8944

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.