1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

STIPRINKIME SVEIKATĄ KARTU

Atnaujinta Antradienis, 16 Balandis 2013 11:30

Spausdinti

 DSC9290 Konf.

Konferencijos „Visuomenės sveikatos biurų, bendruomenių, NVO ir kitų institucijų bendradarbiavimas sveikatinimo veikloje“, vykusios 2013-04-11 Bačkonyse, apžvalga.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija organizavo konferenciją „Visuomenės sveikatos biurų, bendruomenių, NVO ir kitų institucijų bendradarbiavimas sveikatinimo veikloje“. siekdama gerinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos stiprinimo srityje, dirbant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, klubais ir kitomis institucijomis bei pasidalinti gerąja patirtimi. Asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biurai skirtingai pasirenka prioritetines intervencinių sritis dėl sveikatos netolygumų tarp savivaldybių, todėl yra labai įvairi veikla. Efektyvesnei sveikatinimo veiklai užtikrinti su turimais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais būtinas bendradarbiavimas ir partnerystė savivaldybėje. Reikalinga savivaldybių gerosios praktikos sklaida, siekiant parengti, išbandyti ir patvirtinti įrodymais pagrįstas prevencines priemones.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas,  LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento  direktorius  Audrius Ščeponavičius, Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėja Rita Valentukevičienė, Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM vyresnysis patarėjas Kęstutis Petrauskas ir Sveikatos skyriaus vedėjas Arvydas Ramelis, UAB „e-sveikata“ atstovas Marius Strička, Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vadovai ir darbuotojai bei NVO atstovai: Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠĖA) prezidentas Laimontas Rakauskas, internetinio leidinio tikiu.lt vyriausias redaktorius, viešosios įstaigos „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ vadovas, sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas ir kt.

 DSC9126 konfr.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų bendradarbiavimo planavimo gaires pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės VSB direktorė Neringa Tarvydienė. Ji aiškiai įvardino, kad visuomenės sveikatos gerinime su NVO svarbiausia kurti sistemą o ne diegti vienetines priemones savo veiklos vykdymui, skatinančios gyventojų sveikatos būklės teigiamus pokyčius bei pristatė darbo organizavimo sveikatos stiprinimo klausimais sistemą. Aiškiai suformuluodama dilemas: ar mes esame visi pasirengę kartu kalbėti apie sisteminius dalykus? Kokių pokyčių mes norime inicijuoti ir kokius reikėtų atlikti pirma, nes mūsų visų resursai yra riboti? Ar mūsų bendradarbiavimu siekiamas tikslas yra vienodai suprantamas? Ar tikslo pasiekimo kelias mums yra visiems priimtinas?


UAB „e-sveikata“ atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytojas Marius Strička pristatė visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo 10-yje (Kaišiadorių r., Kauno m., Kelmės r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Panevėžio m., Pasvalio r., Šiaulių m., Švenčionių r., Vilniaus m.) savivaldybių tyrimo rezultatus, išgrynintas visuomenės sveikatai reikšmingas paslaugas, tų paslaugų poreikį ir prieinamumą. Tyrimas parodė, kad reikšmingiausios paslaugos t.y. kurios visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos yra reikšmingiausios, užtikrinant šalies gyventojų sveikatą, yra šios: sveikatos priežiūros įstaigų personalo kvalifikacijos užtikrinimas 43,0 proc., priemonių, užtikrinančių geresnę gyventojų sveikatą, įgyvendinimas 42,7 proc., užkrečiamųjų ligų, neinfekcinių susirgimų bei traumų buityje ir kelių eismo įvykiuose, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe profilaktika 35,3 proc. Nustatytos prioritetines visuomenės sveikatos poveikio sritys, kurios labiausiai įtakoja tikslinių gyventojų grupių (vadovaujantis „gyvenimo ciklo” principu) sveikatą: fizinio aktyvumo skatinimas, psichikos sveikata, sveikos mitybos skatinimas ir nutukimo prevencija. Išsami viso tyrimo ataskaita publikuojama Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro nuorodoje http://www.smlpc.lt/lt/programos_ir_projektai/tarptautiniai_projektai/europos_sajungos_strukturiniu_fondu_remiami_projektai.html/.

Apžvelgus mokslinį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų per visuomenės sveikatos biurus, pagrįstumą, buvo paliestos temos, kaip visuomenės sveikatos biurai galėtų įgauti akivaizdžiai efektyvesnius ir kokybiškesnius veiklos modelius.

 DSC9129 konf.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Sveikatos skyriaus vedėjas Arvydas Ramelis mato plačiu veiklos mastu, per visas savivaldybes, Vidaus reikalų įstaigų ir Visuomenės sveikatos biurų bendradarbiavimą tikslu - pagerinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, darbuotojų, taip pat buvusių pareigūnų (pensininkų) sveikatos būklę, siekiant, kad pareigūnai galėtų ištarnauti vidaus tarnybos statute numatytą laiką.

Laimontas Rakauskas, VšĮ ,,Visada aktyvus“ direktorius, Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠĖA) prezidentas džiaugėsi bendradarbiavimu su Ignalinos r., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Lazdijų r., Prienų r., Radviliškio r., Rokiškio r., Šiaulių m., Šilutės r., Švenčionių r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r. visuomenės sveikatos biurais populiarinant šiaurietišką ėjimą bendruomenėse ir mokyklose. Bendradarbiavimo rezultatas per 2011-2012 metus - pravesta 200 renginių, 3500 dalyvių.

Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė, pristatė projektą "Sveikesnio pasirinkimo link". Pagrindinis šio projekto tikslas: Skatinti sveiką gyvenseną Lietuvos mokyklose. Projektas apima 5 veiklas su mokyklos bendruomene. Mokymai yra skirti tiek mokiniams, tiek pedagogams, tiek tėvams. Sigita kvietė VSB nustatyti projekto poreikį savivaldybėse bei įsitraukti į sveikatinančią veiklą visus biurus, trumpai pristatė organizacijos vykdomus projektus, organizuojamas sveikatingumo stovyklas, jaunimo iniciatyvas.

 DSC9159 konferencija

Konferencijoje praktinius ir efektyvius sveikatinimo metodų pritaikymo bendruomenėje gerosios praktikos pavyzdžius pristatė Alytaus rajono, Šiaulių, Lazdijų ir Kaišiadorių visuomenės sveikatos biurai.

Projekto „Lietuvos garbė“ laureatė už Metų iniciatyvą (už Alytaus gyventojų, priklausomų nuo alkoholio, gelbėjimą) Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė su kolegomis dalinosi darbu su bendruomene ypatumais, Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Ramutė Kunigiškienė pasidalino jaunimo ir NVO įtraukimo į sveikatinančią veiklą gerąja patirtimi. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Renata Jarašūnienė pristatė sveikos gyvensenos klubų bendraamžis – bendraamžiui darbą Šiaulių mokyklose. Savanoriai-švietėjai (12-15 metų mokiniai, išklausę 20 val. sveikatos pamokų kursą, įtraukia savo draugus į sveikatinančią veiklą. Projektas vykdomas nuo 2006 m. Projekte išugdytų dalyvaujančių savanorių skaičius – 633. Pravesta su jais virš 1000 renginių. Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vidita Ražanienė pristatė susistemintus gerosios praktikos pavyzdžius Kaišiadorių rajono savivaldybėje bendradarbiaujant su NVO mokyklose. Prioritetines intervencinių sritis pasirinkusi nelaimingų atsitikimų ir traumų prevenciją bei sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą bendradarbiaujant su baikeriu klubu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bei Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacija. Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas pakvietė visus aktyviai įsijungti į sveikatingumo metų renginius, ne tik kalbant, bet ir rodant asmeninius pavyzdžius.

Šiais metais yra numatyta teikti LT Seimui Lietuvos sveikatos programą. Lietuvos sveikatos programos 2020 (LSP 2020) svarbiausias tikslas – pasiekti, kad Lietuvos gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau. Sveikesnis žmonių gyvenimas reiškia produktyvesnę darbo jėgą, konkurencingesnį lietuvišką verslą. Akivaizdu, kad LSP 2020 – tarpsektorinio bendradarbiavimo žmonių sveikatos labui programa. Asociacijos taryba visuomenės sveikatos biurų vadovus įpareigojo:

Parengti ilgalaikę regioninę sveikatos programą, atspindinčią Lietuvos sveikatos programos tikslus ir vietos specifiką; išskiriant sveikatinimo prioritetus atsižvelgti į problemos reikšmingumą mirtingumo ir sergamumo struktūroje, šių problemų dinamiką, nuokrypį nuo Lietuvos bei ES šalių atitinkamų rodiklių, turimą gerąją nacionalinę bei tarptautinę šių problemų sprendimo praktiką, galimybę pritraukti reikiamus išteklius. Rengiant sveikatos programų įgyvendinimo priemonių planus, juos detalizuoti atsižvelgiant į didžiausios rizikos (įvertintos amžiaus, lyties, socialinės-ekonominės padėties aspektais) gyventojų grupes.

Kompleksiškam sveikatinimo veiksnių įgyvendinimui yra būtini bendradarbiavimas ir partnerystė savivaldybių ir valstybės lygmenyse, visų sričių, verslo, žiniasklaidos ir partnerių atsakomybė už visuomenės sveikatos rezultatus, visuomenės sveikatos specialistų lyderystė regiono sveikatos politikos formavime, panaudojant jau turimas visų savivaldos ir jos teritorijoje veikiančių institucijų bei bendruomenės narių iniciatyvas, naujų ir atsakingų partnerių (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, Trečiojo amžiaus universitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Lietuvos mokinių parlamentas) įtraukimas, palaikymas ir bendros veiklos, remiantis gerąja praktika, patirtimi bei mokslo įrodymais pagrįstų efektyvių prevencinių priemonių taikymas praktikoje.

 

Vidita Ražanienė,

Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė

 

Danguolė Avižiuvienė,

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė,

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.