1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

STIPRINKIME SVEIKATĄ KARTU

Atnaujinta Antradienis, 16 Balandis 2013 11:30

Spausdinti

 DSC9290 Konf.

Konferencijos „Visuomenės sveikatos biurų, bendruomenių, NVO ir kitų institucijų bendradarbiavimas sveikatinimo veikloje“, vykusios 2013-04-11 Bačkonyse, apžvalga.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija organizavo konferenciją „Visuomenės sveikatos biurų, bendruomenių, NVO ir kitų institucijų bendradarbiavimas sveikatinimo veikloje“. siekdama gerinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos stiprinimo srityje, dirbant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, klubais ir kitomis institucijomis bei pasidalinti gerąja patirtimi. Asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biurai skirtingai pasirenka prioritetines intervencinių sritis dėl sveikatos netolygumų tarp savivaldybių, todėl yra labai įvairi veikla. Efektyvesnei sveikatinimo veiklai užtikrinti su turimais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais būtinas bendradarbiavimas ir partnerystė savivaldybėje. Reikalinga savivaldybių gerosios praktikos sklaida, siekiant parengti, išbandyti ir patvirtinti įrodymais pagrįstas prevencines priemones.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas,  LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento  direktorius  Audrius Ščeponavičius, Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėja Rita Valentukevičienė, Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM vyresnysis patarėjas Kęstutis Petrauskas ir Sveikatos skyriaus vedėjas Arvydas Ramelis, UAB „e-sveikata“ atstovas Marius Strička, Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vadovai ir darbuotojai bei NVO atstovai: Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠĖA) prezidentas Laimontas Rakauskas, internetinio leidinio tikiu.lt vyriausias redaktorius, viešosios įstaigos „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ vadovas, sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas ir kt.

 DSC9126 konfr.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų bendradarbiavimo planavimo gaires pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės VSB direktorė Neringa Tarvydienė. Ji aiškiai įvardino, kad visuomenės sveikatos gerinime su NVO svarbiausia kurti sistemą o ne diegti vienetines priemones savo veiklos vykdymui, skatinančios gyventojų sveikatos būklės teigiamus pokyčius bei pristatė darbo organizavimo sveikatos stiprinimo klausimais sistemą. Aiškiai suformuluodama dilemas: ar mes esame visi pasirengę kartu kalbėti apie sisteminius dalykus? Kokių pokyčių mes norime inicijuoti ir kokius reikėtų atlikti pirma, nes mūsų visų resursai yra riboti? Ar mūsų bendradarbiavimu siekiamas tikslas yra vienodai suprantamas? Ar tikslo pasiekimo kelias mums yra visiems priimtinas?


UAB „e-sveikata“ atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytojas Marius Strička pristatė visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo 10-yje (Kaišiadorių r., Kauno m., Kelmės r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Panevėžio m., Pasvalio r., Šiaulių m., Švenčionių r., Vilniaus m.) savivaldybių tyrimo rezultatus, išgrynintas visuomenės sveikatai reikšmingas paslaugas, tų paslaugų poreikį ir prieinamumą. Tyrimas parodė, kad reikšmingiausios paslaugos t.y. kurios visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos yra reikšmingiausios, užtikrinant šalies gyventojų sveikatą, yra šios: sveikatos priežiūros įstaigų personalo kvalifikacijos užtikrinimas 43,0 proc., priemonių, užtikrinančių geresnę gyventojų sveikatą, įgyvendinimas 42,7 proc., užkrečiamųjų ligų, neinfekcinių susirgimų bei traumų buityje ir kelių eismo įvykiuose, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe profilaktika 35,3 proc. Nustatytos prioritetines visuomenės sveikatos poveikio sritys, kurios labiausiai įtakoja tikslinių gyventojų grupių (vadovaujantis „gyvenimo ciklo” principu) sveikatą: fizinio aktyvumo skatinimas, psichikos sveikata, sveikos mitybos skatinimas ir nutukimo prevencija. Išsami viso tyrimo ataskaita publikuojama Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro nuorodoje http://www.smlpc.lt/lt/programos_ir_projektai/tarptautiniai_projektai/europos_sajungos_strukturiniu_fondu_remiami_projektai.html/.

Apžvelgus mokslinį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų per visuomenės sveikatos biurus, pagrįstumą, buvo paliestos temos, kaip visuomenės sveikatos biurai galėtų įgauti akivaizdžiai efektyvesnius ir kokybiškesnius veiklos modelius.

 DSC9129 konf.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Sveikatos skyriaus vedėjas Arvydas Ramelis mato plačiu veiklos mastu, per visas savivaldybes, Vidaus reikalų įstaigų ir Visuomenės sveikatos biurų bendradarbiavimą tikslu - pagerinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, darbuotojų, taip pat buvusių pareigūnų (pensininkų) sveikatos būklę, siekiant, kad pareigūnai galėtų ištarnauti vidaus tarnybos statute numatytą laiką.

Laimontas Rakauskas, VšĮ ,,Visada aktyvus“ direktorius, Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠĖA) prezidentas džiaugėsi bendradarbiavimu su Ignalinos r., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Lazdijų r., Prienų r., Radviliškio r., Rokiškio r., Šiaulių m., Šilutės r., Švenčionių r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r. visuomenės sveikatos biurais populiarinant šiaurietišką ėjimą bendruomenėse ir mokyklose. Bendradarbiavimo rezultatas per 2011-2012 metus - pravesta 200 renginių, 3500 dalyvių.

Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė, pristatė projektą "Sveikesnio pasirinkimo link". Pagrindinis šio projekto tikslas: Skatinti sveiką gyvenseną Lietuvos mokyklose. Projektas apima 5 veiklas su mokyklos bendruomene. Mokymai yra skirti tiek mokiniams, tiek pedagogams, tiek tėvams. Sigita kvietė VSB nustatyti projekto poreikį savivaldybėse bei įsitraukti į sveikatinančią veiklą visus biurus, trumpai pristatė organizacijos vykdomus projektus, organizuojamas sveikatingumo stovyklas, jaunimo iniciatyvas.

 DSC9159 konferencija

Konferencijoje praktinius ir efektyvius sveikatinimo metodų pritaikymo bendruomenėje gerosios praktikos pavyzdžius pristatė Alytaus rajono, Šiaulių, Lazdijų ir Kaišiadorių visuomenės sveikatos biurai.

Projekto „Lietuvos garbė“ laureatė už Metų iniciatyvą (už Alytaus gyventojų, priklausomų nuo alkoholio, gelbėjimą) Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė su kolegomis dalinosi darbu su bendruomene ypatumais, Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Ramutė Kunigiškienė pasidalino jaunimo ir NVO įtraukimo į sveikatinančią veiklą gerąja patirtimi. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Renata Jarašūnienė pristatė sveikos gyvensenos klubų bendraamžis – bendraamžiui darbą Šiaulių mokyklose. Savanoriai-švietėjai (12-15 metų mokiniai, išklausę 20 val. sveikatos pamokų kursą, įtraukia savo draugus į sveikatinančią veiklą. Projektas vykdomas nuo 2006 m. Projekte išugdytų dalyvaujančių savanorių skaičius – 633. Pravesta su jais virš 1000 renginių. Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vidita Ražanienė pristatė susistemintus gerosios praktikos pavyzdžius Kaišiadorių rajono savivaldybėje bendradarbiaujant su NVO mokyklose. Prioritetines intervencinių sritis pasirinkusi nelaimingų atsitikimų ir traumų prevenciją bei sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą bendradarbiaujant su baikeriu klubu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bei Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacija. Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas pakvietė visus aktyviai įsijungti į sveikatingumo metų renginius, ne tik kalbant, bet ir rodant asmeninius pavyzdžius.

Šiais metais yra numatyta teikti LT Seimui Lietuvos sveikatos programą. Lietuvos sveikatos programos 2020 (LSP 2020) svarbiausias tikslas – pasiekti, kad Lietuvos gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau. Sveikesnis žmonių gyvenimas reiškia produktyvesnę darbo jėgą, konkurencingesnį lietuvišką verslą. Akivaizdu, kad LSP 2020 – tarpsektorinio bendradarbiavimo žmonių sveikatos labui programa. Asociacijos taryba visuomenės sveikatos biurų vadovus įpareigojo:

Parengti ilgalaikę regioninę sveikatos programą, atspindinčią Lietuvos sveikatos programos tikslus ir vietos specifiką; išskiriant sveikatinimo prioritetus atsižvelgti į problemos reikšmingumą mirtingumo ir sergamumo struktūroje, šių problemų dinamiką, nuokrypį nuo Lietuvos bei ES šalių atitinkamų rodiklių, turimą gerąją nacionalinę bei tarptautinę šių problemų sprendimo praktiką, galimybę pritraukti reikiamus išteklius. Rengiant sveikatos programų įgyvendinimo priemonių planus, juos detalizuoti atsižvelgiant į didžiausios rizikos (įvertintos amžiaus, lyties, socialinės-ekonominės padėties aspektais) gyventojų grupes.

Kompleksiškam sveikatinimo veiksnių įgyvendinimui yra būtini bendradarbiavimas ir partnerystė savivaldybių ir valstybės lygmenyse, visų sričių, verslo, žiniasklaidos ir partnerių atsakomybė už visuomenės sveikatos rezultatus, visuomenės sveikatos specialistų lyderystė regiono sveikatos politikos formavime, panaudojant jau turimas visų savivaldos ir jos teritorijoje veikiančių institucijų bei bendruomenės narių iniciatyvas, naujų ir atsakingų partnerių (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, Trečiojo amžiaus universitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Lietuvos mokinių parlamentas) įtraukimas, palaikymas ir bendros veiklos, remiantis gerąja praktika, patirtimi bei mokslo įrodymais pagrįstų efektyvių prevencinių priemonių taikymas praktikoje.

 

Vidita Ražanienė,

Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė

 

Danguolė Avižiuvienė,

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė,

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.