1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

SVEIKATĄ STIPRINTI GALIMA IR DARBE

Spausdinti

PK052

Beveik pusė projekto „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ dalyvių, dalyvavusių trijų mėnesių fizinio aktyvumo veiklose, įvertino, jog jų sveikata pagerėjo

„Pagerėjo savijauta, būnu aktyvesnis darbo metu“, „Projektas pastūmėjo rūpintis savimi“, „Nustojo skaudėti sprandą, pagerėjo laikysena“, „Priverčia judėti, kai esu aptingęs“, „Pasirodo, kad labai paprasta pradėti rūpintis savo sveikata“, – šitaip besibaigiant projektui savo įspūdžiais dalinosi jo dalyviai. Tris mėnesius projekte dalyvavo apie 200 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos ir Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojų ir pareigūnų. Projekto pradžioje, įvadinėse paskaitose, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai kineziterapeutai Vidmantas Zaveckas ir Sonata Martuitaitienė supažindino su fizinio aktyvumo darbo vietose privalumais bei būtinybe rūpintis savo sveikata.

Vėliau kas savaitę darbuotojai ir pareigūnai buvo kviečiami į įvairias fizinio aktyvumo veiklas – kalanetikos, pilates, jogos, dinamines mankštas, šiaurietiško ėjimo užsiėmimus, savimasažą, kovos menų treniruotes bei praktines paskaitas apie stuburo sveikatą. Tiek projekto pradžioje, tiek pasibaigus projekto veikloms, darbuotojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatą. Po projekto 44 proc. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir 42 proc. Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojų bei pareigūnų, kurie dalyvavo visose arba keliose projekto veiklose, teigė, jog jų sveikata pagerėjo. Net 78 proc. geležinkelio darbuotojų ir 58 proc. policininkų tvirtino, jog jiems asmeniškai projektas „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ buvo naudingas. Projekto dalyviams labiausiai patiko ir daugiausia naudos davė įvairios mankštos, kurių metu dalyviai ne tik mankštinosi, bet ir buvo mokomi savarankiškai atlikti įvairius tempimo pratimus, šiaurietiškojo ėjimo pamokos ir mokytojų geranoriškumas bei dėmesys. Darbuotojai įvertino ir projekto naudą įmonei. Jie teigė, kad darbuotojai susidraugauja, pabendrauja neformalioje aplinkoje, jie skatinami labiau rūpintis savo sveikata, atsipalaiduoja, o sveikesni darbuotojai yra darbingesni. Pareigūnai pasidžiaugė, kad vadovybė leido darbo metu jiems rūpintis savo sveikata, tačiau visi pasigedo, kad užsiėmimuose nedalyvavo vadovai. Pasibaigus projektui beveik pusė darbuotojų teigė norį, jog fizinio aktyvumo veiklos darbe tęstųsi, o daugiau kaip trečdalis tikino, jog tęs fizinio aktyvumo užsiėmimus savarankiškai. Projektas „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ buvo skirtas sveikiems, dirbantiems žmonėms, kad jie kuo ilgiau išsaugotų savo sveikatą. Higienos institutas jį vykdė kartu su partneriais – VšĮ „Pozityvios sveikatos komanda“ (projekto koordinatorius), Vilniaus miesto bei Kėdainių rajono savivaldybių visuomenės sveikatos biurais. Projektą finansavo LR Sveikatos apsaugos ministerija pagal nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programą. Organizatoriai taip pat dėkoja prie projekto įgyvendinimo sėkmės prisidėjusiems Sveikatos priežiūros tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos, VšĮ „Sveiko stuburo mokykla“ bei Stimulus treniruočių studijai. Šiame projekte dalyvavo įstaigos ir įmonės, atstovaujančios visus sektorius, todėl tai yra puikus valstybinio, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys siekiant darbuotojų sveikatinimo tikslų. Vienas iš svarbiausių projekto rezultatų – remiantis projekto patirtimi parengtos rekomendacijas kaip efektyviai įgyvendinti fizinio aktyvumo skatinimo programas darbo vietose, skirtas visuomenės, profesinės sveikatos priežiūros bei kitiems specialistams, kurie sveikatos priežiūrą bei įgyvendina darbuotojų sveikatos stiprinimo programas. Rekomendacijose atskirai yra pateikta informacija kaip organizuoti fizinio aktyvumo veiklas pareigūnams vidaus reikalų sistemos įstaigose. Ši informacija gali būti aktuali Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurams, kurie nuspręstų įgyvendinti sveikatinimo priemones vidaus reikalų sistemos įstaigose.

PK

„Tikimės, jog šio projekto dalyviai taps geruoju pavyzdžiu kitoms Lietuvos įmonėms ir įstaigoms. Šiuo projektu norime paskatinti kitas įmones ir įstaigas atkreipti dėmesį į savo darbuotojų fizinį aktyvumą bei kviečiame kartu kurti darbuotojų sveikatos stiprinimo kultūrą Lietuvoje. Labiausiai džiugina gerėjanti projekto dalyvių savijauta bei jų praktinis patyrimas, kad rūpintis savo sveikata darbe yra būtina, o svarbiausia - įmanoma“, – teigia projekto koordinatorė Sigita Vičaitė.

Projekto rengėjai atkreipia dėmesį, kad:

• Darbo vietose žmonės praleidžia apie 60 proc. savo aktyvaus dienos laiko.

• Ilgas sėdėjimas, nepatogūs priverstiniai judesiai bei mažas judrumas yra stiprūs daugelio ligų rizikos veiksniai. Svarbu skatinti ne tik būtiną kasdienį fizinį aktyvumą, bet ir informuoti žmones apie pratimus, kurie padėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną, lankstumą ir išsaugoti kaulų bei raumenų sistemų gerą būklę.

• Tik maža dalis įmonių įgyvendina sveikatos stiprinimo programas, o įgyvendinamos veiklos dažnai būna pavienės, be tęstinumo.

• Atlikus sveikatos stiprinimo programų poreikio vertinimo tyrimą, paaiškėjo, jog daugiau kaip pusė darbuotojų skundžiasi nugaros bei sprando, sąnarių ir pasikartojančiais galvos skausmais. Apie 90 proc. tirtų darbuotojų dirba sėdimąjį darbą.

• Mokslo tyrimai rodo, jog įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas galima pailginti žmonių darbingą amžių, sumažinti darbuotojų sergamumą, padidinti motyvaciją ir pasitenkinimą darbu bei darbo našumą ir taip sumažinti ekonominę naštą darbdaviams.

 

Daugiau informacijos Jums gali suteikti Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistė Sigita Vičaitė, tel. (8 5) 212 3249 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.