1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

SVEIKATĄ STIPRINTI GALIMA IR DARBE

Spausdinti

PK052

Beveik pusė projekto „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ dalyvių, dalyvavusių trijų mėnesių fizinio aktyvumo veiklose, įvertino, jog jų sveikata pagerėjo

„Pagerėjo savijauta, būnu aktyvesnis darbo metu“, „Projektas pastūmėjo rūpintis savimi“, „Nustojo skaudėti sprandą, pagerėjo laikysena“, „Priverčia judėti, kai esu aptingęs“, „Pasirodo, kad labai paprasta pradėti rūpintis savo sveikata“, – šitaip besibaigiant projektui savo įspūdžiais dalinosi jo dalyviai. Tris mėnesius projekte dalyvavo apie 200 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos ir Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojų ir pareigūnų. Projekto pradžioje, įvadinėse paskaitose, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai kineziterapeutai Vidmantas Zaveckas ir Sonata Martuitaitienė supažindino su fizinio aktyvumo darbo vietose privalumais bei būtinybe rūpintis savo sveikata.

Vėliau kas savaitę darbuotojai ir pareigūnai buvo kviečiami į įvairias fizinio aktyvumo veiklas – kalanetikos, pilates, jogos, dinamines mankštas, šiaurietiško ėjimo užsiėmimus, savimasažą, kovos menų treniruotes bei praktines paskaitas apie stuburo sveikatą. Tiek projekto pradžioje, tiek pasibaigus projekto veikloms, darbuotojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatą. Po projekto 44 proc. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir 42 proc. Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojų bei pareigūnų, kurie dalyvavo visose arba keliose projekto veiklose, teigė, jog jų sveikata pagerėjo. Net 78 proc. geležinkelio darbuotojų ir 58 proc. policininkų tvirtino, jog jiems asmeniškai projektas „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ buvo naudingas. Projekto dalyviams labiausiai patiko ir daugiausia naudos davė įvairios mankštos, kurių metu dalyviai ne tik mankštinosi, bet ir buvo mokomi savarankiškai atlikti įvairius tempimo pratimus, šiaurietiškojo ėjimo pamokos ir mokytojų geranoriškumas bei dėmesys. Darbuotojai įvertino ir projekto naudą įmonei. Jie teigė, kad darbuotojai susidraugauja, pabendrauja neformalioje aplinkoje, jie skatinami labiau rūpintis savo sveikata, atsipalaiduoja, o sveikesni darbuotojai yra darbingesni. Pareigūnai pasidžiaugė, kad vadovybė leido darbo metu jiems rūpintis savo sveikata, tačiau visi pasigedo, kad užsiėmimuose nedalyvavo vadovai. Pasibaigus projektui beveik pusė darbuotojų teigė norį, jog fizinio aktyvumo veiklos darbe tęstųsi, o daugiau kaip trečdalis tikino, jog tęs fizinio aktyvumo užsiėmimus savarankiškai. Projektas „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ buvo skirtas sveikiems, dirbantiems žmonėms, kad jie kuo ilgiau išsaugotų savo sveikatą. Higienos institutas jį vykdė kartu su partneriais – VšĮ „Pozityvios sveikatos komanda“ (projekto koordinatorius), Vilniaus miesto bei Kėdainių rajono savivaldybių visuomenės sveikatos biurais. Projektą finansavo LR Sveikatos apsaugos ministerija pagal nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programą. Organizatoriai taip pat dėkoja prie projekto įgyvendinimo sėkmės prisidėjusiems Sveikatos priežiūros tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos, VšĮ „Sveiko stuburo mokykla“ bei Stimulus treniruočių studijai. Šiame projekte dalyvavo įstaigos ir įmonės, atstovaujančios visus sektorius, todėl tai yra puikus valstybinio, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys siekiant darbuotojų sveikatinimo tikslų. Vienas iš svarbiausių projekto rezultatų – remiantis projekto patirtimi parengtos rekomendacijas kaip efektyviai įgyvendinti fizinio aktyvumo skatinimo programas darbo vietose, skirtas visuomenės, profesinės sveikatos priežiūros bei kitiems specialistams, kurie sveikatos priežiūrą bei įgyvendina darbuotojų sveikatos stiprinimo programas. Rekomendacijose atskirai yra pateikta informacija kaip organizuoti fizinio aktyvumo veiklas pareigūnams vidaus reikalų sistemos įstaigose. Ši informacija gali būti aktuali Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurams, kurie nuspręstų įgyvendinti sveikatinimo priemones vidaus reikalų sistemos įstaigose.

PK

„Tikimės, jog šio projekto dalyviai taps geruoju pavyzdžiu kitoms Lietuvos įmonėms ir įstaigoms. Šiuo projektu norime paskatinti kitas įmones ir įstaigas atkreipti dėmesį į savo darbuotojų fizinį aktyvumą bei kviečiame kartu kurti darbuotojų sveikatos stiprinimo kultūrą Lietuvoje. Labiausiai džiugina gerėjanti projekto dalyvių savijauta bei jų praktinis patyrimas, kad rūpintis savo sveikata darbe yra būtina, o svarbiausia - įmanoma“, – teigia projekto koordinatorė Sigita Vičaitė.

Projekto rengėjai atkreipia dėmesį, kad:

• Darbo vietose žmonės praleidžia apie 60 proc. savo aktyvaus dienos laiko.

• Ilgas sėdėjimas, nepatogūs priverstiniai judesiai bei mažas judrumas yra stiprūs daugelio ligų rizikos veiksniai. Svarbu skatinti ne tik būtiną kasdienį fizinį aktyvumą, bet ir informuoti žmones apie pratimus, kurie padėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną, lankstumą ir išsaugoti kaulų bei raumenų sistemų gerą būklę.

• Tik maža dalis įmonių įgyvendina sveikatos stiprinimo programas, o įgyvendinamos veiklos dažnai būna pavienės, be tęstinumo.

• Atlikus sveikatos stiprinimo programų poreikio vertinimo tyrimą, paaiškėjo, jog daugiau kaip pusė darbuotojų skundžiasi nugaros bei sprando, sąnarių ir pasikartojančiais galvos skausmais. Apie 90 proc. tirtų darbuotojų dirba sėdimąjį darbą.

• Mokslo tyrimai rodo, jog įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas galima pailginti žmonių darbingą amžių, sumažinti darbuotojų sergamumą, padidinti motyvaciją ir pasitenkinimą darbu bei darbo našumą ir taip sumažinti ekonominę naštą darbdaviams.

 

Daugiau informacijos Jums gali suteikti Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistė Sigita Vičaitė, tel. (8 5) 212 3249 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.