1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SERGANTIEJI ŽIV BUS PRADĖTI GYDYTI IŠ KARTO NUSTAČIUS LIGĄ

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo šiol bus galima pradėti gydyti segančiuosius, draustus privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) iš karto tik nustačius ligą ir nelaukiant, kol ji pažengs. Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

    Ministro A. Verygos teigimu, iki šiol, žmogui nustačius ŽIV, gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų – tokie pacientai turėdavo „įsisirgti“, jog būtų pradėti gydyti.

    „Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV“, – sako ministras A. Veryga.

    Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinės draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.

    2018–2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9–7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4–2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

  • VIEŠOJE NUOMONIŲ APKLAUSOJE NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS DEPARTAMENTAS KVIEČIA PRISIDĖTI PRIE ILGALAIKĖS PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJOS BEI KONTROLES POLITIKOS FORMAVIMO LIETUVOJE

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kviečia visus Lietuvos gyventojus dalyvauti viešoje nuomonių apklausoje ir prisidėti prie 2018 – 2028 m. Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos kūrimo. Visi norintys kviečiami išreikšti savo nuomonę priklausomybių gydymo, baudžiamosios narkotikų politikos, prevencijos, žalos mažinimo ir alkoholio bei tabako kontrolės temomis. Apklausa vyks iki vasario 18 d. 

    “Rengdami šią apklausą siekiame šių esminių  tikslų: tik diskutuodami galime atsakyti, kur mes norime būti po daugiau nei 10 metų, todėl norime išgirsti visuomenės nuomonę, išgryninti jos pasiūlymus opiausiose narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos ir kontrolės srityse bei parengti ilgalaikę programą. Tikimės, kad apklausos dalyviai bus aktyvūs ir drąsiai pristatys siūlymus. Užsienio šalių patirtis patvirtina, kad ilgalaikė, subalansuota ir visapusiška politika psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir priežiūros srityje – vienintelis kelias pasiekti reikšmingų pokyčių, rasti atsakymus, kokią šalį mes norime matyti ateityje. Pateiktos idėjos padės atsakyti į visuomenei taip rūpimus klausimus: kaip ugdyti jauną žmogų, kaip užtikrinti reikiamą pagalbą priklausomiems asmenims, kaip tinkamai pasitikti naujus iššūkius globaliame pasaulyje.”, - pažymi NTAKD direktorė Inga Juozapavičienė.

    Turime būti žingsniu priekyje, kad tinkamai pasitiktume iššūkius

    Keičiasi pasaulis, keičiasi psichoaktyviųjų medžiagų rinka, keičiasi pasiūla ir paklausa, keičiasi vartotojai, keičiasi visuomenes požiūris. Siekiame, kad naujoji programa atspindėtų šių dienų Lietuvos visuomenės lūkesčius bei padėtų spręsti opiausias visuomenės problemas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu Lietuvoje. Tikimės aktyvaus visuomenes įsitraukimo teikiant savo nuomonę ir įveikiant naujus iššūkius.  

    Lauksime Jūsų idėjų, kokia turi būti ilgalaikė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei prevencijos politika ateinančius 11 metų, NTAKD svetainėje ntakd.lrv.lt  ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje fb.com/ntakd.  

     

    Apklausa nuorodoje: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScPqNqSqFXT9GzRpyH2zTubcucXlYDGXVJV5JFltl2-MwM5qw/viewform

     

    Kvietimo video: https://www.youtube.com/watch?v=5Od_BVkc_gE

     

     

  • SPECIALISTAI: DAUGĖJA KREIPIMŲSI Į GYDYMO ĮSTAIGAS DĖL TRAUMŲ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų.

    Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

    Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumo žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika. Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimą būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu.

    Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.

  • KOKIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS LIETUVOJE YRA NEMOKAMOS?

    Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)  lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį  mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti. Kokios jos? Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pirmoji sąlyga Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustu PSD. Taigi, jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį darbdavys ar valstybė sumoka) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl pačiam apdraustajam už jas papildomai mokėti nereikia. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar gydymo įstaiga, į kurią žmogus kreipiasi, turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

  • SPECIALISTAI: DAUGĖJA KREIPIMŲSI Į GYDYMO ĮSTAIGAS DĖL TRAUMŲ

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų.

    Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

    Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumo žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika. Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimą būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu.

    Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.

KOKIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS LIETUVOJE YRA NEMOKAMOS?

Spausdinti

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)  lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį  mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti. Kokios jos? Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pirmoji sąlyga Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustu PSD. Taigi, jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį darbdavys ar valstybė sumoka) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl pačiam apdraustajam už jas papildomai mokėti nereikia. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar gydymo įstaiga, į kurią žmogus kreipiasi, turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

Tai antroji sąlyga pacientui gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, nes už kiekvieno PSD apdrausto žmogaus gydymą, sutartį su TLK turinčiai gydymo įstaigai, sumoka ligonių kasos. Svarbu žinoti, kad su TLK sudariusi sutartį sveikatos priežiūros įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Jei gydymo įstaigoje paprašoma susimokėti ar primokėti už gydymo paslaugas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama. Specialistai primena, kad šiuos klausimus pirmiausia reikėtų aiškintis gydymo įstaigoje – jei negaunate atsakymo iš gydančio gydytojo, būtina kreiptis į administraciją. O jeigu pateikti atsakymai ar argumentai neįtikina, prieš mokant už paslaugas ar vaistus, patartina pasikonsultuoti su TLK gyventojų aptarnavimo skyriaus darbuotojais. Susirgus visuomet pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, dirbantį toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs. Visi žmonės turi teisę patys pasirinkti tiek šeimos gydytoją, tiek gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, prireikus gali siųsti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai. Taigi gydytojo išrašytas siuntimas yra trečioji sąlyga gauti nemokamas gydytojo specialisto paslaugas, nepaisant to, kokio sudėtingumo jos yra. Visgi, yra kelios išimtys, kuomet žmogus į gydytoją specialistą gali kreiptis savo iniciatyva – be siuntimo – ir būti tikras, jog paslaugos jam bus suteiktos nemokamai. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą, o taip pat, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena. Žinoma, būtinoji pagalba teikiama taip pat be siuntimo. Nors, laikantis visų trijų minėtų sąlygų, sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvos gyventojams tampa nemokamomis, išlieka išimtismokamų paslaugų sąrašas. Tai yra visais atvejais, net ir apdraustajam PSD, gydymo įstaigose mokamos paslaugos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ligų ar susirgimų gydymu, todėl jos ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Šiame sąraše rasime tokias paslaugas, kaip kosmetinės chirurgijos operacijos, akupunktūra ir manualinė terapija, dermatologo kosmetinės procedūros, nėštumo nutraukimas, dantų implantavimas ir kt. Taip pat gydymo įstaigoje mokėti reikės, jei žmogus, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo nuožiūra pasirinks brangiau kainuojančias paslaugas, be gydytojo rekomendacijos. Tuomet pacientas šių paslaugų faktinių ir bazinių kainų skirtumą privalės apmokėti pats. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, lygiai taip pat privaloma  susimokėti visą jų kainą. Šiais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas, patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacientui išduodamas kasos kvitas.

Svarbu žinoti, kad ligos istorijoje patvirtinę parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturėsite teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

Kokios sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF lėšomis, sužinosite čia.

Kokios sveikatos priežiūros paslaugos yra mokamos net ir apdraustajam PSD, pamatysite čia.

Mokamos paslaugos.jpg

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.