1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SERGAMUMAS GRIPU IR PERŠALIMO LIGOMIS ŠALYJE TOLIAU DIDĖJA

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau auga.
     
    50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 10-16 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 80,2 atv./10 tūkst.  gyventojų.
     
    Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 50-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
     
    50-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 39 asmenys. Iš jų: 8 vaikai iki 2 metų, 28 vaikai, kuriems 2–17 metų ir 3 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 3 asmenys.
     
              Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

    Administracinės teritorijos

    49 sav. (2018 m. gruodžio 3-9 d.)

    50 sav. (2018 m. gruodžio 10-17 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Alytaus

    8

    1360

    99,3

    17

    1406

    102,6

    Kauno

    43

    6443

    114,6

    83

    6463

    115,0

    Klaipėdos

    17

    2312

    72,9

    8

    2266

    71,4

    Marijampolės

    53

    1296

    92,6

    48

    1271

    90,8

    Panevėžio

    4

    1243

    56,0

    10

    1411

    63,6

    Šiaulių

    7

    1787

    67,6

    14

    1423

    53,8

    Tauragės

    13

    628

    66,2

    8

    647

    68,2

    Telšių

    4

    1006

    75,0

    4

    1110

    82,7

    Utenos

    3

    723

    55,1

    2

    748

    57,0

    Vilniaus

    12

    6201

    77,0

    35

    6851

    85,1

    Iš viso Lietuvoje

    164

    22999

    81,8

    229

    23596

    84,0

     

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

    Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

    Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

    Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

    • 65 m. ir vyresniems asmenims;
    • nėščiosioms;
    • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
    • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
    • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

    9 simptomai – gripas ar peršalimas?
     
    Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. ULAC medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.
     
    Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
     
    Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.
     
    ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

    Devynis gripo ir peršalimo simptomų skirtumus rasite plakate "Gripas ar peršalimas?" - plakatas čiao anglišką plakatą rasite ir čia.

     

  • LIETUVOJE DAUGĖJA SUSIRGIMŲ TYMAIS: VIENAS LIGONIS GALI UŽKRĖSTI AŠTUONIOLIKA ASMENŲ

    LIETUVŠiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais - 15 atvejų - registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai - įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.


    Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – ilgiau nei savaitę keliavo Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje. Susirgusieji – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.

    Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų -  neskiepyti.

    Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

    Tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (ne mažesnės nei 95 proc.) skiepijimo aprėptys – dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Pagal 2017 m. statistinius duomenis, Lietuvoje vaikų iki 2 metų amžiaus tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo aprėptys buvo 93,5 proc., o tarp 6-7 metų vaikų  – 92,3 proc.

    Analizuojant 2017 m. skiepijimo nuo tymų aprėptis, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų grupėje nustatyta, kad  mažesnės nei 95 proc. skiepijimo aprėptys yra aštuoniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje – septyniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus.

    ULAC medikų teigimu, vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. Todėl gyventojams, nežinantiems  savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Būtina nepamiršti paskiepyti savo vaikų dviem kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozėmis, nes, remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų vakcinos dozių.

  • "ATSARGIAI - FEJERVERKAI"

    Artėjant šventėms, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyrius parengė infografiką „Atsargiai – fejerverkai!”. Jame trumpai ir vaizdžiai pateikiama informacija apie asmenis, patyrusius traumas dėl neatsargaus fejerverkų naudojimo (toliau – fejerverkų sukeliamos traumos).

    Vidutiniškai 64 proc. fejerverkų sukeltų traumų įvyksta metų žiemos švenčių laikotarpiu (nuo gruodžio 1 d. iki sauso 15 d.). 54 proc. šių traumų patiriama per dvi dienas: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

    Infografiką rasite adresu https://create.piktochart.com/output/34137498-fejerverku_traumos


    Plačiau: 
    http://hi.lt/news/1404/1132/Higienos-institutas-primena-atsargiai-fejerverkai.htm

  • „ŽINOTI SVEIKA“

    Antras vaizdo medžiagos paketas

    2018 12 03

    Nr.

    Pavadinimas

    Nuoroda 5 min

    Nuoroda 1 min

    Kita trukmė

    1

    Šeimos gydytojo paslaugos

     

    https://www.youtube.com/watch?v=grtfs8-vi_A

     

    2

    Ką garantuoja Europos sveikatos draudimo kortelė?

    https://www.youtube.com/watch?v=G9YSE556hrs

    https://www.youtube.com/watch?v=ywC7s6Ir2SU

     

    3

    Vėžio prevencinės programos

    https://www.youtube.com/watch?v=_u2A5kUFjLI

    https://www.youtube.com/watch?v=4Jm5RJGbWZo

     

    4

    Privalomojo sveikatos draudimo nauda

    https://www.youtube.com/watch?v=2-f-dwAZ2sg

    https://www.youtube.com/watch?v=4-WFWmfIetw

     

    5

    Sąnarių keitimo operacijos

    https://www.youtube.com/watch?v=X3O6EBTb2Zs

    https://www.youtube.com/watch?v=6uqnQftPMm0

     

    6

    Kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų pigiau?

    https://www.youtube.com/watch?v=pI82FUyBkUI

    https://www.youtube.com/watch?v=66IHELLoSRQ

     

    7

    Ką naudingo apie sveikatą galite sužinoti internete?

    https://www.youtube.com/watch?v=85Q9cok7Du0

    https://www.youtube.com/watch?v=dIhDrEZHwFw

     

    8

    Ką daryti, jei gydymo įstaigoje didelė eilė?

    https://www.youtube.com/watch?v=xRKwlQK9y-w

    https://www.youtube.com/watch?v=THbSARP_p0A

     

    9

    Ką svarbu žinoti apie medicininės reabilitacijos paslaugas?

    https://www.youtube.com/watch?v=nf-I11JQYMg

    https://www.youtube.com/watch?v=pckb9cTLwkk

     

    10

    Europos sveikatos draudimo kortelė (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=6RhZrsIoavU

    11

    Ką reikia žinoti apie generinius vaistus? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=8-WsRNTt6Tg&;t=7s

    12

    Tėvų dėmesiui: vaikai skiepijami nauja vakcina (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=r1nkNx_u2-o

    13

    Ką svarbu žinoti artėjant vaiko gimimui? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pDxBtz0ATqM

    14

    Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=H_bqRFT5MJc

    15

    Krūties vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=zReiUuWPbA0

    16

    Prostatos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=3tJ9Fns0C20

    17

    Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ubEMIrtrDCM

    18

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pr7f7CzT2QM

    19

    Būk protingas, nepermokėk už vaistus (socialinė reklama)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Usgr9uv0Tps

    20

    Receptiniai vaistai (SAM)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Sqnh75sYZ1g

    21

    Nauja sveikatos apsaugos reforma (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ssmrfrWrEMQ

    22

    6 struktūrinės reformos (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=gz4se0OL7Qc

     

     

  • NTAKD METINIS PRANEŠIMAS 2018

    http://ntakd.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metiniai-pranesimai

Kaip vaistinėje nepermokėti?

Atnaujinta Pirmadienis, 16 Balandis 2018 09:05

Spausdinti

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis,  kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartoja 1 mln. 164 tūkst. Lietuvos gyventojų. Penktadalį (19 proc.) visų jų pardavimo kainos sumoka patys pacientai. Pasak specialistų, gyventojai išlaidas kompensuojamiems vaistams galėtų reikšmingai sumažinti, jei naudotųsi keletu patarimų, padėsiančių įsigyti vaistų pigiau. Kokie jie?

Didelė vaistų ir MPP kainos dalis Lietuvoje yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pirkdami kompensuojamuosius vaistus pacientai sumoka vaistų kainos dalį – priemoką. Taigi dar gydytojui skiriant vaistus patariama iš karto drąsiai jo klausti, kokia vaistų kainos dalis bus kompensuojama PSDF lėšomis – 100, 90, 80 ar 50 procentų bazinės kainos. Gydytojas turi paaiškinti, kokios galimos priemokos.

Pernai kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti iš PSDF biudžeto išleista 233 mln. eurų, o pacientai už juos primokėjo virš 55 mln. eurų. Taigi priemokos yra nemenka finansinė našta pacientams, juolab, kad dauguma kompensuojamųjų vaistų vartotojų – pensininkai. Šių žmonių pajamos nėra didelės, todėl jiems ypač svarbu žinoti, kaip įsigyti vaistų, už kuriuos visai nereikia primokėti arba primokėti kuo mažiau.

„Vaistinėse yra skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistų, o jų kainos gali labai skirtis – kai kurių net 50 procentų. Todėl pacientams visada patariame prašyti vaistininko monitoriaus ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus ir sąraše išsirinkti tą vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Svarbu žinoti, kad jei vaistinė tądien neturi pigiausio reikiamo vaisto, privalo jį užsakyti ir pristatyti mieste per 2, o miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

Jos teigimu, pacientams reiktų žinoti, kad gydo ne vaisto pavadinimas ar pakuotė, o veiklioji medžiaga. Todėl ir gydytojas recepte turi nurodyti tik į vaisto sudėtį įeinančią veikliąją medžiagą bendriniu pavadinimu. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai išrašydamas receptą gydytojas ant popieriaus lapelio parašo konkretų firminį vaisto pavadinimą, kurį pacientui neva būtinai reikia įsigyti, o šis dažnai nėra su mažiausia priemoka. Specialistai ragina pacientus neapsigauti, nes  žmogus visada turi galimybę pats pasirinkti vaistą ir vaistinėje išleisti mažiau.

Pasak I. Medžiaušaitės, Lietuvos gyventojams derėtų imti pavyzdį iš Vokietijos bei Skandinavijos šalių vaistų pirkėjų, kurie vaistinėje renkasi kuo pigesnius tos pačios rūšies ir tokias pat gydomąsias savybes turinčius generinius vaistus. „Jiems keliami tie patys kokybės reikalavimai, todėl jų veikimas yra toks pat kaip ir originalių vaistų, o kaina gali būti netgi dvigubai mažesnė. Taigi, jei mūsų šalies pacientai rinktųsi ne brangiausius, o pigiausius kompensuojamuosius vaistus, priemokoms sutaupytų dešimtis milijonų eurų", – įsitikinusi VLK specialistė.

Ligonių kasos taip pat primena, kad nevartojamų ar pasibaigusio galiojimo vaistų kaupimas namuose padidina apsinuodijimų tikimybę, o netinkamas atsikratymas jais, kai seni vaistai metami kartu su buitinėmis šiukšlėmis ar į kanalizaciją, daro žalą aplinkai. Todėl Lietuvoje, kaip ir kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, naikintinus vaistus reikia atnešti į vaistines, kur jie priimami nemokamai. O maisto papildus ir vitaminus, kurie nėra priskiriami vaistų grupei, reikėtų išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

 http://www.vlk.lt/naujienos/Puslapiai/Kaip-vaistin%C4%97je-nepermok%C4%97ti-video.aspx


Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.