1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

  • PRASIDĖJUS KARŠČIAMS TYKO PAVOJAI

    Pastarosiomis dienomis sparčiai kylant oro temperatūrai Lietuvoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Kauno departamento specialistai nerimauja, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra kelia pavojų žmonių sveikatai.

    Aplinkos temperatūra siekianti iki +30º C yra sąlyginai komfortabili žmogui. Temperatūrai pasiekus +34º C – ekstremali, daugiau nei +38º C – žalinga sveikatai, o viršijanti +42º C aplinkos temperatūra yra pavojinga.

     

    Besidžiaugdami šiluma ir saule, nepamirškite apie pavojus

     

    Pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.) žmogus gali susirgti ar net mirti. Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.

    Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Karštis ir saulė gali sąlygoti nudegimą, perkaitimą, mėšlungį, šilumos smūgį.

    Perkaisti labiausiai rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami; sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir kt.

     

    Saugokite savo sveikatą

     

    Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pataria:

    – apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (rekomenduojama iš natūralaus pluošto – linas, medvilnė ir kt.). Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.

    – Gerkite daug skysčių. Sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines vandens per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat nevartokite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.

    – Papildykite prarastas druskas ir mineralus, kurių netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti geriant mineralinį vandenį.

    – Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

    – Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, Laikykitės kosmetikos gamintojo nurodymų. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo, kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.

    – Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių bei savo augintinių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.

    – Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

     

    NVSC Kauno departamento specialistai taip pat įspėja, kad stipriai sušilus orams pagausėja ir iškylautojų gamtoje, dėl to padaugėja per maistą plintančių infekcijų atvejų. Iškyloms rekomenduojama atsargiai rinktis maisto produktus, neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų atvirame vandens telkinyje. Iškylaujant vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirenkant iškylai vietą patartina įvertinti stovyklavietę bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali susargdinti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.

     

     

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

     

     

     

    Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                                             Sonata Kunickienė

     

     

     

    Orina Ivanauskienė, tel. (8 37) 33 16 77, el. p. orina.ivanauskiene@nvsc.lt

  • MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ KĖDAINIŲ RAJONE

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad birželio 3 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Šios dienos džiugina karštu oru, todėl visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad:

    - ilgesnį laiką būdami karštoje aplinkoje ar saulėje, vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys;

    - valgykite daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių;

    - venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo;

    - dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, nepamirškite galvos apdangalo;

    - karštą dieną fizinius darbus atlikite ryte arba vakare, dirbdami neišsirenkite iki pusės;

    - ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite tiesioginių saulės spindulių,

    - naudokite kremus su SPF 15 ir daugiau, o jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.

    Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  tinklapyje www.kedainiubiuras.lt.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ KĖDAINIŲ RAJONE

    Artėja vasara, o su ja ateina ir maudymosi sezono pradžia. Visoje Lietuvoje maudymosi sezonas oficialiai prasideda birželio 1-ąją dieną, todėl Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, informuoja, kad rajono teritorijoje maudymosi sezono metu bus stebimas vanduo maudyklose: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, bei Pašilių sodais, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu.

    Tyrimai atliekami siekiant nustatyti vandens mikrobiologinę taršą (žarnyno enterokokų, žarnyno lazdelių (E. coli) skaičių). Maudyklų vandens kokybės rodikliai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” nustatytus reikalavimus. Vandenyje taip pat stebima ar nėra nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų. Taip pat šiais metais papildomai bus stebima nitritų bei nitratų kiekis vandenyje, paviršiaus aktyvių medžiagų skaičius, salmonelės ir tiriamas smėlis dėl parazitologinių parametrų. Pirmasis tyrimas buvo atliktas šių metų gegužės 20 dieną. Nevėžio upės ties Vilainių kaimu maudyklos vandens ėminyje buvo aptikta salmonelių skaičius. Visų likusių tirtų maudyklų vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus, todėl sušilus orams ir vandeniui jose galima maudytis.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • NEMOKAMAS SILANTAVIMAS – EFEKTYVI APSAUGA NUO DANTŲ ĖDUONIES

    silantavimas 1

    Ligonių kasos:

    2019-05-14

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėvai, auginantys vaikus nuo 6 iki 14 metų, kviečiami pasinaudoti nemokama savo atžalų nuolatinių krūminių dantų silantavimo paslauga. Visos išlaidos už dantų silantavimą bus padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

     

    Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 90 proc. šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies (karieso), todėl vienas efektyviausių būdų išsaugoti sveikus nuolatinius krūminius dantis – jų silantavimas. Nemokama, iš PSDF lėšų kompensuojama vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga, Lietuvoje teikiama jau penkiolikti metai. Tėvai, norintys nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, turi kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su TLK, teks mokėti patiems. 

     

    Silantai – dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirta medžiaga. Tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys. Jei dantis jau pažeistas ėduonies, teks jį gydyti ir plombuoti.

     

    „Dantų padengimas silantais – tik keliolika minučių trunkanti, neskausminga procedūra, kurios metu nenaudojami grąžtai, – sako VLK paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. – Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą".

     

    Pasak VLK specialistės, pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikės apsilankyti kelis kartus, kol visi nuolatiniai krūminiai dantys bus padengti apsaugine medžiaga. Iš pradžių, silantais padengiami pirmieji išdygę krūminiai dantys, o vėlesnių apsilankymų metu – kiti. Apsilankymo pas gydytoją odontologą metu gali būti atliekamas vieno danties, dviejų, trijų ar keturių nuolatinių krūminių dantų silantavimas.

     

    Kasmet suteikiama virš 50 tūkst. vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų. Pernai vaikų krūminių dantų dengimui silantinėmis medžiagomis iš PSDF buvo skirta kiek daugiau nei pusė milijono eurų.

     

Vadovas

Atnaujinta Trečiadienis, 24 Vasaris 2016 09:20

Spausdinti




Vardas Pavardė     Danguolė Avižiuvienė

 

Gimimo data            1965 05 09 

Gimimo vieta           Sidabravas, Radviliškio rajonas

DAV

Išsilavinimas

2004-2006 m. Kauno Technologijos Universiteto Socialinių mokslų fakultete įgyjau viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį.

1983-1989 m. studijavau Vilniaus universiteto medicinos fakultete. Įgyjau gydytojo higienisto epidemiologo specialybę.

1983 m. baigiau Radviliškio r. Sidabravo vidurinę mokyklą.

 

Darbo patirtis

2007 01 03 Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė.

2001 01 02 - 2006 12 31 Kauno visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytoja.

1996 12 09 - 2001 01 02   Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių filialas, Bendrosios higienos gydytojas, visuomenės sveikatos sveikatos saugos ir ugdymo skyriaus vedėja.

1990 07 03 - 1995 05 23 Radviliškio r. sanitarijos epidemiologijos stotis, Radviliškio Higienos centras, Radviliškio r. Higienos inspekcija higienos gydytoja.

1989 08 01 - 1990 07 02 Kauno m. sanitarijos epidemiologijos stotis, internatūra, higienos gydytoja.

 

Kalbos lietuvių (gimtoji), anglų, rusų.

Licencijos ir serifikatai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos ugdymo centro serifikatai:

2004 03 14 Nr. 789 užsiimti privalomuoju sveikatos mokymu apie alkoholio žalą

2005 06 14 Nr. 981 užsiimti higienos ir pirmosios pagalbos mokymu

 

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto 2009 06 16 Licencija Nr. 0011-MP/MH/MA-09) suteikianti teisę verstis:

Privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu

Privalomuoju higienos įgūdžių mokymu

Privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai

 

Stažuotės, kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje ir užsienyje

 Stažuotės Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vengrijoje, Slovakijoje

1997-2014 metų laikotarpiu Lietuvoje ir užsienyje kvalifikacijos kėlimo 143 pažymėjimai – 2125,5 val.

 

Papildoma informacija

 Nuo 1998 01 30 Kėdainių rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos narė.

 2004 m. Europos visuomenės sveikatos asociacijos (EUPHA) dvynių projekto, kurio metu buvo kuriama Kėdainių rajono visuomenės sveikatos priežiūros strategija 2004 - 2010 m. bei rengiamas priemonių planas 2004 m. darbo grupės narė.

 Nuo 2005 m. spalio 14 d. VšĮ Kėdainių ligoninė bioetikos komisijos narė.

 Nuo 2007 11 30 iki 2015 05 29 Kėdainių rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos narė.

 2006-2007 m. darbo grupės narė, rengiant ir patvirtinant Kėdainių rajono visuomenės sveikatos 2007-2017 m strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą,. Kėdainių rajono visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) 2007-2012 m. programą bei jos įgyvendinimo priemonių planą, Kėdainių rajono visuomenės sveikatos stiprinimo 2007 - 2012 m. priemonių planą.

 2007 m. apskrito stalo pratybų ,,Apskrities institucijų veiksmai biologinio užkrato panaudojimo ateju“ pratybų rengimo grupės narė.

 2007 m. Kėdainių rajono psichikos sveikatos stiprinimo 2007-2012 m. programos ir priemonių planą rengimo darbo grupės narė.

 2007 m. Traumatizmo profilaktikos Kėdainių rajone 2007-2012 m. programos ir priemonių plano rengimo darbo grupės narė.

2007-2008 m. jungtinės sutarties pagrindu Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų Projektų rengimo fondo paramai gauti projekto vadovas ir koordinatorius Kėdainių rajone.

 2008-2011 m. Savivaldybės administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupės narė.

 2008 m. Vaikų socializacijos programų rėmimo konkurso projektų atrankos komisijos narė.

 2009 m. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos vienas iš steigėjų.

 2009-2013 m. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos tarybos narys.

 2009 m. PSO projekto ,,Lietuvos sveikatos sistemos monitoringas, sveikatos netolygumų vertinimas ir paslaugų prieinamumas pagal pagrindinius socialinių rodiklių veiksnius“ dalyvis.

 2010-2011 m. ES projekto ,,Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtra - Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro modernizavimas“ vadovas.

 2010 m. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gyvūnų laikymo ir priežiūros darbo grupės narė.

 Nuo 2011 m. liepos 29 d. Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo tarybos narė.

 Nuo 2011 m. sausio 6 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos narė.

 2013 m. Sveikatingumo metų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių plano rengimo Kėdainių rajono savivaldybėje darbo grupės koordinatorius.

 2013 m. Kėdainių rajono savivaldybės mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso ,,Sveikuolių sveikuoliai“ I etapo komisijos narė.

 Nuo 2013 m. vasario 14 d. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė.

 Nuo 2013 m. balandžio 24 d. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos viceprezidentė.

 Nuo 2013 m. gegužės 9 d. Nacionalinės sveikatos tarybos narė.

Nuo 2013 m. sausio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto antrosios pakopos studijų programų "Visuomenės sveikata" ir "Visuomenės sveikata" (užsieniečiams) studijų komiteto narė - socialinis partneris.

 Nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 12 02 Sveikatą stiprinančio Kauno regiono Bendruomenių sektoriaus koordinatorė.

Nuo 2015 05 11 d. Lietuvos savivaldybų asociacijos Sveikatos reikalų komiteto narė

 

Asmeniniai gebėjimai ir kompetencijos

 Socialiniai gebėjimai ir kompetencijos

Atsakingumas, nuoseklumas, novatoriškumas, komunikabilumas, darbštumas, pozityvus mąstymas, iniciatyvumas, atkaklumas, užbaigtumas, savarankiškumas, organizuotumas.

 

Organizaciniai gebėjimai ir kompetencijos

Organizuotumas, planavimas, sprendimų priėmimas, lyderiavimas, komandinio darbo ir darbo grupėse įgūdžiai, strateginis mąstymas, pasiūlymų teikimas, veiklos organizavimas ir koordinavimas.

800x600

Vardas Pavardė     Danguolė Avižiuvienė 

Gimimo data            1965 05 09 

Gimimo vieta           Sidabravas, Radviliškio rajonas 

Išsilavinimas 

2004-2006 m. Kauno Technologijos Universiteto Socialinių mokslų fakultete įgyjau viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį.

1983-1989 m. studijavau Vilniaus universiteto medicinos fakultete. Įgyjau gydytojo higienisto epidemiologo specialybę.

1983 m. baigiau Radviliškio r. Sidabravo vidurinę mokyklą.

 

Darbo patirtis

 

2007 01 03 Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė.

2001 01 02 - 2006 12 31 Kauno visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytoja.

1996 12 09 - 2001 01 02    Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių filialas, Bendrosios higienos gydytojas, visuomenės sveikatos sveikatos saugos ir ugdymo skyriaus vedėja.

1990 07 03 - 1995 05 23 Radviliškio r. sanitarijos epidemiologijos stotis, Radviliškio Higienos centras, Radviliškio r. Higienos inspekcija higienos gydytoja.

1989 08 01 - 1990 07 02 Kauno m. sanitarijos epidemiologijos stotis, internatūra, higienos gydytoja.

 

Kalbos lietuvių (gimtoji), anglų, rusų.

 

Licencijos ir serifikatai:

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos ugdymo centro serifikatai:

2004 03 14 Nr. 789 užsiimti privalomuoju sveikatos mokymu apie alkoholio žalą

2005 06 14 Nr. 981 užsiimti higienos ir pirmosios pagalbos mokymu

 

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto 2009 06 16 Licencija Nr. 0011-MP/MH/MA-09) suteikianti teisę verstis:

Privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu

Privalomuoju higienos įgūdžių mokymu

Privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai

 

Stažuotės, kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje ir užsienyje

 

Stažuotės Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vengrijoje, Slovakojoje

1997-2014 metų laikotarpiu Lietuvoje ir užsienyje kvalifikacijos kėlimo 143 pažymėjimai – 2125,5 val.

 

Papildoma informacija

 

Nuo 1998 01 30 Kėdainių rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos narė.

 

2004 m. Europos visuomenės sveikatos asociacijos (EUPHA) dvynių projekto, kurio metu buvo kuriama Kėdainių rajono visuomenės sveikatos priežiūros strategija 2004 - 2010 m. bei rengiamas priemonių planas 2004 m. darbo grupės narė.

 

Nuo 2005 m. spalio 14 d. VšĮ Kėdainių ligoninė bioetikos komisijos narė.

 

Nuo 2007 11 30 Kėdainių rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos narė.

 

2006-2007 m. darbo grupės narė, rengiant ir patvirtinant Kėdainių rajono visuomenės sveikatos 2007-2017 m strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą,. Kėdainių rajono visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) 2007-2012 m. programą bei jos įgyvendinimo priemonių planą,  Kėdainių rajono visuomenės sveikatos stiprinimo 2007 - 2012 m. priemonių planą.

 

2007 m. apskrito stalo pratybų ,,Apskrities institucijų veiksmai biologinio užkrato panaudojimo ateju“ pratybų rengimo grupės narė.

 

2007 m. Kėdainių rajono psichikos sveikatos stiprinimo 2007-2012 m. programos ir priemonių planą rengimo darbo grupės narė.

 

2007 m. Traumatizmo profilaktikos Kėdainių rajone 2007-2012 m. programos ir priemonių plano rengimo darbo grupės narė.

2007-2008 m. jungtinės sutarties pagrindu Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų Projektų rengimo fondo paramai gauti projekto vadovas ir koordinatorius Kėdainių rajone.

 

2008-2011 m. Savivaldybės administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupės narė.

 

2008 m. Vaikų socializacijos programų rėmimo konkurso projektų atrankos komisijos narė.

 

2009 m. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos vienas iš steigėjų.

 

2009-2013 m. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos tarybos narys.

 

2009 m. PSO projekto ,,Lietuvos sveikatos sistemos monitoringas, sveikatos netolygumų vertinimas ir paslaugų prieinamumas pagal pagrindinius socialinių rodiklių veiksnius“ dalyvis.

 

2010-2011 m. ES projekto ,,Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtra - Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro modernizavimas“ vadovas.

 

2010 m. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gyvūnų laikymo ir priežiūros darbo grupės narė.

 

Nuo 2011 m. liepos 29 d. Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo tarybos narė.

 

Nuo 2011 m. sausio 6 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos narė.

 

2013 m. Sveikatingumo metų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių plano rengimo Kėdainių rajono savivaldybėje darbo grupės koordinatorius.

 

2013 m. Kėdainių rajono savivaldybės mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso ,,Sveikuolių sveikuoliai“ I etapo komisijos narė.

 

Nuo 2013 m. vasario 14 d. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė.

 

Nuo 2013 m. balandžio 24 d. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos viceprezidentė.

 

Nuo 2013 m. gegužės 9 d. Nacionalinės sveikatos tarybos narė.

 

Nuo 2014 m. sausio 17 d. Sveikatą stiprinančio Kauno regiono Bendruomenių sektoriaus koordinatorė.

 

Asmeniniai gebėjimai ir kompetencijos

 

Socialiniai gebėjimai ir kompetencijos

Atsakingumas, nuoseklumas, novatoriškumas, komunikabilumas, darbštumas, pozityvus mąstymas, iniciatyvumas, atkaklumas, užbaigtumas, savarankiškumas, organizuotumas.

 

Organizaciniai gebėjimai ir kompetencijos

Organizuotumas, planavimas, sprendimų priėmimas, lyderiavimas, komandinio darbo ir darbo grupėse įgūdžiai, strateginis mąstymas, pasiūlymų teikimas, veiklos organizavimas ir koordinavimas.

Normal 0 19 false false false LT X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.