1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LAIKAS TIRTI ŠACHTINIO ŠULINIO GERIAMĄJĮ VANDENĮ

    sulinys

    Minint Pasaulinę vandens dieną, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas siekia atkreipti gyventojų dėmesį į vartojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus.

    Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuojamas ribines vertes. Geriamojo vandens kokybė yra stebima, atliekami jo laboratoriniai tyrimai.

    Gyventojams, geriamuoju vandeniu apsirūpinantiems iš šachtinių šulinių, yra aktuali vandens saugos problema. Šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio įrengimo ir netoli jų vykdomos ūkinės veiklos bei priežiūros. Vanduo į šulinius patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus neslėginio vandeningojo sluoksnio. Siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos 20 m atstumu aplink šachtinį šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą. Didžiausia problema yra šulinio vandenyje randamas padidėjęs nitritų ir nitratų kiekis. Pagrindiniai vandens užterštumo nitratais šaltiniai yra mineralinės ir organinės azoto turinčios trąšos, tvartai ir lauko tualetai, įrengti arti geriamojo vandens šaltinio. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l.

  • JAU LAIKAS PASAULIUI GYVENTI BE TUBERKULIOZĖS

    istockphoto-949160140-612x612

    Kasmet kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena, skirta informuoti visuomenę apie pavojingą užkrečiamąją ligą, jos daromą žalą asmeniui ir visuomenei bei prevencines priemones.

     2019-ųjų Pasaulinės tuberkuliozės dienos šūkis „Jau laikas!“. Todėl skelbiama: jau laikas įgyvendinti Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikime iškeltus svarbiausius tuberkuliozės valdymo klausimus, jau laikas Pasauliui gyventi be tuberkuliozės, jau laikas iki 2022 m. išgydyti 40 mln. žmonių, susirgusių tuberkulioze, jau laikas žinoti savo sveikatos būklę dėl tuberkuliozės.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi „End TB Strategy“ strategiją, kurios tikslas yra sumažinti tuberkuliozės naštą visuomenei. Siekiama, kad 2035 metais:

    -          95 proc. sumažėtų mirčių nuo tuberkuliozės atvejų,

    -          90 proc. sumažėtų sergamumo tuberkulioze rodiklis (lyginant su 2015 m.),

    -          nebeliktų naštos šeimoms dėl didžiulių su tuberkulioze susijusių išlaidų. 

    PSO duomenimis, geriausia apsisaugojimo nuo tuberkuliozės priemonė – sėkmingai išgydyti 95 proc. naujai išaiškintų atvira tuberkulioze sergančių ligonių.

    Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis), kurios atsparios aplinkos poveikiui: žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams sukėlėjas žūva per 45–60 min., virinimo temperatūroje (100 C) mikobakterijos žūva per 5–10 min. Nors liga ir pavojinga, tačiau išgydoma, svarbu griežtai laikytis gydymo režimo, kuris vidutiniškai trunka 6–8 mėnesius.

  • SERGAMUMO GRIPU IR ŪVKTI SITUACIJA KAUNO APSKRITIES TERITORIJOJE 7-ĄJĄ METŲ SAVAITĘ

    2019-02-18        Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 7-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 131,9 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kauno mieste – 164,5 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę ir Prienų rajone – 128,6 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 31,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Vaikų (iki 17 m.) sergamumas sudaro 48 proc. nuo bendro sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičiaus. Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 29 proc., susirgimų gripu skaičius sumažėjo iki 1 546 atvejų. Gripas sudaro 21 proc. visų susirgimų. Iš viso gripo epidemija paskelbta 7 Kauno apskrities savivaldybėse. Atsižvelgiant į tai, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI nuosekliai mažėja, rekomenduojama Kauno rajono ir Kėdainių rajono savivaldybių teritorijose atšaukti gripo epidemiją.

    Lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2019 m. 6 – 7-ąją metų savaitę

     

    Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos aptarnaujamos savivaldybės

    6 sav. (vasario 4 – 10 d.)

    7 sav. (vasario 11 – 17 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę

    Kauno miesto

    1580

    6670

    231,9

    1060

    4731

    164,5

    Kauno rajono

    232

    1180

    126,0

    128

    729

    77,9

    Kėdainių rajono

    99

    559

    120,7

    31

    406

    87,7

    Jonavos rajono

    151

    552

    132,0

    97

    457

    109,3

    Kaišiadorių rajono

    172

    463

    153,8

    75

    337

    112,0

    Prienų rajono

    135

    400

    152,1

    105

    338

    128,6

    Birštono

    1

    22

    53,0

    2

    13

    31,3

    Raseinių rajono

    61

    525

    162,9

    48

    402

    124,7

    Iš viso:

    2431

    10371

    184,5

    1546

    7413

    131,9

    Į Kauno ir Kauno apskrities ligonines per šių metų 7-ąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi 110 asmenų, iš kurių 12 suaugusiųjų ir 18 vaikų (0–17 m.) buvo hospitalizuoti. Intensyvios terapijos skyriuose gydomi 2 suaugusieji. Užregistruoti du suaugusių asmenų mirties atvejai Kaune nuo gripo komplikacijų.

    Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 7-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 143,2; Kauno mieste 167,5; Kauno rajone – 100,2 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę. Gripas sudarė 27,9 proc. visų susirgimų.

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis 6-ąją metų savaitę iš Kaune paimtų ėminių išskirti 20 A tipo gripo virusų, iš jų 2 A(H3N2) ir 12 A(H1)v tipo. Lietuvoje per savaitę iš viso išskirta 150 A tipo gripo virusų, iš jų 61 A(H3N2) ir 83 A(H1) tipo.

    Nuo dominuojančių gripo virusų apsaugo abi gripo vakcinos (trivalentė ir keturvalentė). Skiepyti sezoninio gripo vakcina rekomenduojama visą gripo sezoną.

      

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 84; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt">kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

    Kauno departamento

    Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                                              Sonata Kunickienė

     

  • SUMUŠTINIS GALI BŪTI SVEIKATAI PALANKUS UŽKANDIS?

     suktinukai su morkomis SP_2

    Ar sumuštinis gali būti sveikatai palankus užkandis? Anot sveikos mitybos specialistės, el. knygos šeimos mitybos gidas autorės Ramintos Bogušienės – taip, jei jis pagamintas iš kokybiškų, mūsų kūnui naudingų ir tinkamų produktų. Specialistė dalijasi patarimais apie tai, kaip teisingai pasirinkti duoną ir ką ant jos tepti bei dėti.

    Kokią duoną ar batoną rinktis?

     „Gaminant sumuštinius reikėtų rinktis ekologišką, viso grūdo duoną ar batoną be pridėtinių mielių. Sudėtyje turėtų būti didžiausias viso grūdo miltų kiekis, tuo tarpu druskos – iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 gramai šimte gramų duonos“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

    Anot specialistės, renkantis ekologišką duoną užtikrinama, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių, organizmą neigiamai veikiančių chemikalų. Tuo tarpu, ekspertės teigimu, atsisakyti mielinės duonos nėra būtina, išskyrus tuos atvejus, kuomet susiduriama su nemaloniai pojūčiais – padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimu ar tiesiog norint sumažinti kūno svorį.

    „Mielės yra gyvas organizmas, kurios patekusios į mūsų kūną gali užimti gerųjų bakterijų vietą. Vis tik negalima teigti, kad mielinė duona organizmui yra žalinga, tačiau jos tikrai reikėtų atsisakyti pajutus su ja siejamus nemalonius pojūčius ar valgant miltinių mielinių gaminių nesaikingai“, – sako R. Bogušienė.

    Renkantis duoną parduotuvėje, R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį į viso grūdo procentinę dalį kepinyje.

    „Renkantis iš viso grūdo miltų iškeptą duoną, geriausia, kad ji būtų ruginė. Taip pat, jei galima pasirinkti iš gaminių, kuriuose yra tarp 30 proc. ar 60 proc. viso grūdo, geriau rinktis, kur jo yra daugiau“, – sako R. Bogušienė.

     Specialistė pažymi, kad esant glitimo netoleravimui ar alergijai, organizmui netinkama bus net ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona.

    „Alergiškiems žmonėms reikėtų ieškoti sveikų duonos alternatyvų. Tai galėtų būti kukurūzų ar grikių trapučiai, ryžių duoniukai ir panašūs, kokybiški produktai.“, – sako el. šeimos mitybos knygos autorė R. Bogušienė.

    R. Bogušienė pabrėžia, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos – neatstos, bet gali būti kaip alternatyva. Tik nepamirškime, kad trapučiai aukšto glikeminio indekso ir traškaus skonio, kas suteikia mažesnį sotumo jausmą ir galima suvalgyti daugiau nei reikia organizmui.

    Sveikatai palankių sumuštinių idėjos

    „Žinoma duona sudaro tik pusę mūsų sumuštinio. Viso grūdo, ekologiška duona su rūkytos dešros griežinėliais nebus sveikatai palankus pasirinkimas. Labai svarbu teisingai pasirinkti su kuo tą duoną ar batoną valgome“, – sako R. Bogušienė.

    Sveikiems sumuštiniams gaminti specialistė rekomenduoja rinktis daržoves, pieno produktus ir t.t. Idealu – ekologiškus.

    Anot mitybos ekspertės, pagal norą sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar tortilijomis, tačiau svarbu prisiminti, kad užtepėlių ar sviesto sluoksnis turėtų būti plonas, o tai kas jį dengia – tik vertingos ir organizmui palankios maisto medžiagos.

    „Sumuštinius galima gardinti įvairiomis, sveikatai palankiomis užtepėlėmis iš avinžirnių, avokadų, burokėlių ar keptų daržovių“, – sako R. Bogušienė.

     Sveikos mitybos specialistė R. Bogušienė pateikia keletą sveikatai palankių sumuštinių receptų idėjų. Gaminant juos galima improvizuoti – papildyti ar pakeisti kitais šeimos mėgstamais, sveikatai naudingais produktais, ruošti kaip suvožtinius ar viso grūdo tortilijos suktinukus.

    Viso grūdo duona arba tortilijos suktinukas:

    • su varškės užtepėle, pomidoru, salotomis;
    • su žolelių sviestu, ridikėliais, agurkais ir salotomis;
    • su raugintu, pjaustytu agurku;
    • su smulkiai sutrintu avokadu, pagardintu pipirais ir citrina;
    • su sūriu, špinatais, pomidorais;
    • su virtu kiaušiniu, daržovėmis;
    • su sviestu, varškės sūriu, špinatais;
    • su sviestu, ridikėliais, svogūnų laiškais;
    • varškės sūriu, rukola;
    • su silke/ sūdyta lašiša/ virta mėsa, daržovėmis.

     

  • SERGANČIŲJŲ TYMAIS DAUGĖJA: KAS SAUGŪS, O KAM REIKĖTŲ SUSIRŪPINTI?

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Visagine registruotas tymų protrūkis, kuris 2019 m. jau išplito daugelyje apskričių. Lietuvoje per 2018 m. registruota 30 susirgimo atvejų. 2019 m. tymų skaičius toliau didėja.

    Kauno apskrityje 9 asmenims tymų diagnozė jau patvirtinta, apie 30 asmenų tiriama. Tymų diagnozė patvirtinta 6 suaugusiesiems ir trims 11 mėn., 1 m. ir 4 m. amžiaus vaikams. Atliekant tymų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad serga neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimų būklė dažniausiai nežinoma.

    Kauno apskrityje skiepijimai nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika tolimesniam tymų plitimui yra didelė.

    Kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.

                   Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Jeigu suaugęs asmuo neskiepytas, nesirgęs arba skiepytas tik viena vakcinos doze, jam rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS MONITORINGO PROGRAMA

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2017 m. vykdė Kėdainių rajono maudyklų vandens kokybės stebėseną, kuri turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Lietuvos higienos norma nurodo, kad maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, ir toliau vykdomi kas dvi savaites nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. Pirmieji vandens mėginių tyrimai buvo paimti gegužės mėn. Dotnuvėlės tvenkinio Akademijoje, Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Nevėžio upės Biliūno gatvės gale, Babėnų karjero, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Nevėžio upės ties Skongalio gatve, Šušvės upės Pašušvyje, Nevėžio upės Pašilių kaime, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje ir Šušvės upės Josvainiuose maudymvietėse.

Tyrimų metu buvo nustatoma tarša žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais, vizualiai įvertinamas atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančios medžiagų buvimas. 2017 m. Ašarėnos tvenkinio, Babėnų karjero, Gudžiūnų tvenkinio, Šušvės upės Pašušvyje ir Josvainiuose maudyklų vandens kokybė atitiko HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus viso maudymosi sezono metu. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų liekanų taip pat nebuvo pastebėta. Nevežio upės Pašilių kaime maudykloje rugpjūčio mėn.buvo užfiksuota ilgalaikė mikrobiologinė tarša. Nevėžio upės J. Biliūno gatvės gale, Piliakalnio karjero ir Bartkūniškio tvenkinio maudyklose vandens kokybė neatitiko higienos normų po 1 kartą, Dotnuvėlės tvenkinio ir Nevėžio upės ties Skongalio gatve maudyklose mikrobiologiniai parametrai normų neatitiko po 2 kartus.

Viso maudymosi sezono metu apie gautus tyrimų rezultatus buvo informuojami Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai per vietinę žiniasklaidą. Apie stebimų maudyklų vandens kokybę maudymosi sezonu gyventojai taip pat galėjo sužinoti Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje.

 

 

PROJEKTAI IR PROGRAMOS, VYKDOMOS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURE

                                                                                                                Maudyklų vandens kokybė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2015 m. vykdė Kėdainių rajono maudyklų vandens kokybės stebėseną. Maudyklų vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Lietuvos higienos norma nurodo, kad maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, ir reguliariai turi būti atlikti kas dvi savaites (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.). Pirmieji vandens mėginių tyrimai buvo atlikti gegužės mėn. 21 d. Dotnuvėlės tvenkinio Akademijoje, Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Nevėžio upės Biliūno gatvės gale ir Babėnų karjero ir tęsiami visą maudymosi sezoną kas dvi savaites. Nuo liepos 16 d. papildomai, pagal seniūnijų pageidavimus ir patvirtinus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai, buvo atliekama Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Šušvės upės Pašušvyje, Nevėžio upės Pašilių kaime, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje ir Šušvės upės Josvainiuose maudymviečių vandens tyrimai. Tyrimų metu buvo nustatoma tarša žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais, vizualiai įvertinamas atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančios medžiagų buvimas. 2015 m. Ašarėnos tvenkinio, Dotnuvėlės upės tvenkinio, Šušvės upės Pašušvyje, Gudžiūnų tvenkinio, Bartkūniškio karjero ir Piliakalnio karjero maudyklų vandens kokybė atitiko HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus viso maudymosi sezono metu. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų liekanų taip pat nebuvo pastebėta. Babėnų karjero maudykloje nuo 2015 m. liepos 16 d. buvo viršytas leistinas žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičius, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Mikrobiologinė tarša maudykloje buvo ilgalaikė. Nevėžio upės J. Biliūno gatvės gale maudyklos vandens kokybė neatitiko higienos normų 4 kartus, o Pašiliuose – 2 kartus. Šušvės upės Josvainiuose maudyklos mikrobiologiniai parametrai normų neatitiko 1 kartą. Viso maudymosi sezono metu apie gautus tyrimų rezultatus buvo informuojami Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai per vietinę žiniasklaidą. Apie stebimų maudyklų vandens kokybę maudymosi sezonu gyventojai taip pat galėjo sužinoti Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje.

Skaityti daugiau...

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.