1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • MAGNETINIS REZONANSAS

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

     

    Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

     

    Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tačiau gydymo įstaigose dažnai siūloma nusipirkti į USB atmintinę ar į kompaktinį diską įrašytus radiologinius vaizdus ar atsinešti nusipirktus vienkartinius drabužius. Kaip tokiu atveju elgtis?

     

    Svarbu žinoti, kad gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), PSD apdraustiems gyventojams privalo MRT tyrimą atlikti nemokamai.

     

    „Privačiose įstaigose, nors ir sudariusiose sutartį su ligonių kasa, neretai siūloma įvairių papildomų dalykų, kurių pacientui gali nė neprireikti. Pavyzdžiui, į USB atmintinę ar kompaktinį diską siūloma įrašyti radiologinius vaizdus, atlikti medicininės dokumentacijos nuorašo kopiją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Matuliauskienė.

     

    Pasak specialistės, jei radiologiniai vaizdai būtini – tai gydytojas nurodo siuntime. Tuomet jokių papildomų priemokų iš paciento negali būti reikalaujama. „Netgi tuo atveju, jeigu dėl įvairių aplinkybių po kurio laiko siuntusiam MRT tyrimui gydytojui prireikia tyrimo vaizdų kopijos, pavyzdžiui, ligos dinamikai stebėti, jis gali kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atliktas tyrimas ir paprašyti tai pateikti. Gydymo įstaiga, gavusi tokį gydytojo prašymą, turi informaciją pateikti. Taigi gydytojas visais atvejais gaus paciento MRT tyrimo aprašymą, o esant poreikiui – ir vaizdų kopiją“,– teigia A. Matuliauskienė.

     

    Pasak jos, tik tuo atveju, jei pacientas dėl įvairiausių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis.

  • Kaip vaistinėje nepermokėti?

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis,  kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartoja 1 mln. 164 tūkst. Lietuvos gyventojų. Penktadalį (19 proc.) visų jų pardavimo kainos sumoka patys pacientai. Pasak specialistų, gyventojai išlaidas kompensuojamiems vaistams galėtų reikšmingai sumažinti, jei naudotųsi keletu patarimų, padėsiančių įsigyti vaistų pigiau. Kokie jie?

    Didelė vaistų ir MPP kainos dalis Lietuvoje yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pirkdami kompensuojamuosius vaistus pacientai sumoka vaistų kainos dalį – priemoką. Taigi dar gydytojui skiriant vaistus patariama iš karto drąsiai jo klausti, kokia vaistų kainos dalis bus kompensuojama PSDF lėšomis – 100, 90, 80 ar 50 procentų bazinės kainos. Gydytojas turi paaiškinti, kokios galimos priemokos.

    Pernai kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti iš PSDF biudžeto išleista 233 mln. eurų, o pacientai už juos primokėjo virš 55 mln. eurų. Taigi priemokos yra nemenka finansinė našta pacientams, juolab, kad dauguma kompensuojamųjų vaistų vartotojų – pensininkai. Šių žmonių pajamos nėra didelės, todėl jiems ypač svarbu žinoti, kaip įsigyti vaistų, už kuriuos visai nereikia primokėti arba primokėti kuo mažiau.

    „Vaistinėse yra skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistų, o jų kainos gali labai skirtis – kai kurių net 50 procentų. Todėl pacientams visada patariame prašyti vaistininko monitoriaus ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus ir sąraše išsirinkti tą vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Svarbu žinoti, kad jei vaistinė tądien neturi pigiausio reikiamo vaisto, privalo jį užsakyti ir pristatyti mieste per 2, o miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

  • LIGONIŲ KASOS PAVIEŠINO LIETUVOJE VISĄ PARĄ DIRBANČIŲ POLIKLINIKŲ SĄRAŠĄ

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa


    Šeimos gydytojo nedarbo valandomis sunegalavę žmonės dažnai vyksta tiesiai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, nors reikiamos pagalbos turėtų kreiptis į polikliniką. Dažnai pacientai savo atvykimą į ligoninės priimamąjį skyrių motyvuoja tuo, kad jų poliklinika ar šeimos gydytojas tuo metu nedirba. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) skelbia visos Lietuvos poliklinikų sąrašą, kur kreiptis pagalbos šeimos gydytojo nedarbo metu – naktį, savaitgaliais ar šventinėmis dienomis.

    VLK specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą) šeimos medicinos paslaugų teikimą. „Tai reiškia, kad reikiama medicinos pagalba žmonėms turi būti suteikta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę: gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu – budintis gydytojas. Tik reiktų žinoti, kad vienos įstaigos pagalbą nepertraukiamai teikia pačios, o kai kurios yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis“, – pabrėžia VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

  • „Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

    Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai. Internetinėje erdvėje skelbiamuose įrašuose šis užsiėmimas įvardijamas kaip puiki edukacinė priemonė, skatinanti vaikų ir paauglių kūrybingumą. Tačiau nei viena instrukcija, kurios sudėtyje yra borakso, nepažymi, jog šis žaislas pavojingas sveikatai, ypač vaikų ir paauglių.

     „Boraksu“ vadinama daug medžiagų

    Viena iš pagrindinių ir ypač kenksmingų minimų sudėtinių dalių yra boraksas. Buityje paplitusiu bendriniu pavadinimu „boraksas“ paprastai vadinamos kelios cheminės medžiagos: dinatrio tetraborato dekahidratas, bevandenis dinatrio tetraboratas, dinatrio tetraborato pentahidratas, bevandenis dinatrio oktaboratas, dinatrio oktaborato tetrahidratas ir dar kelios boro rūgšties natrio druskos.

  • SERGANTIEJI ŽIV BUS PRADĖTI GYDYTI IŠ KARTO NUSTAČIUS LIGĄ

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo šiol bus galima pradėti gydyti segančiuosius, draustus privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) iš karto tik nustačius ligą ir nelaukiant, kol ji pažengs. Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

    Ministro A. Verygos teigimu, iki šiol, žmogui nustačius ŽIV, gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų – tokie pacientai turėdavo „įsisirgti“, jog būtų pradėti gydyti.

    „Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV“, – sako ministras A. Veryga.

    Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinės draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.

    2018–2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9–7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4–2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS MONITORINGO PROGRAMA

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2017 m. vykdė Kėdainių rajono maudyklų vandens kokybės stebėseną, kuri turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Lietuvos higienos norma nurodo, kad maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, ir toliau vykdomi kas dvi savaites nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. Pirmieji vandens mėginių tyrimai buvo paimti gegužės mėn. Dotnuvėlės tvenkinio Akademijoje, Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Nevėžio upės Biliūno gatvės gale, Babėnų karjero, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Nevėžio upės ties Skongalio gatve, Šušvės upės Pašušvyje, Nevėžio upės Pašilių kaime, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje ir Šušvės upės Josvainiuose maudymvietėse.

Tyrimų metu buvo nustatoma tarša žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais, vizualiai įvertinamas atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančios medžiagų buvimas. 2017 m. Ašarėnos tvenkinio, Babėnų karjero, Gudžiūnų tvenkinio, Šušvės upės Pašušvyje ir Josvainiuose maudyklų vandens kokybė atitiko HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus viso maudymosi sezono metu. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų liekanų taip pat nebuvo pastebėta. Nevežio upės Pašilių kaime maudykloje rugpjūčio mėn.buvo užfiksuota ilgalaikė mikrobiologinė tarša. Nevėžio upės J. Biliūno gatvės gale, Piliakalnio karjero ir Bartkūniškio tvenkinio maudyklose vandens kokybė neatitiko higienos normų po 1 kartą, Dotnuvėlės tvenkinio ir Nevėžio upės ties Skongalio gatve maudyklose mikrobiologiniai parametrai normų neatitiko po 2 kartus.

Viso maudymosi sezono metu apie gautus tyrimų rezultatus buvo informuojami Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai per vietinę žiniasklaidą. Apie stebimų maudyklų vandens kokybę maudymosi sezonu gyventojai taip pat galėjo sužinoti Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje.

 

 

PROJEKTAI IR PROGRAMOS, VYKDOMOS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURE

                                                                                                                Maudyklų vandens kokybė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2015 m. vykdė Kėdainių rajono maudyklų vandens kokybės stebėseną. Maudyklų vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Lietuvos higienos norma nurodo, kad maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, ir reguliariai turi būti atlikti kas dvi savaites (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.). Pirmieji vandens mėginių tyrimai buvo atlikti gegužės mėn. 21 d. Dotnuvėlės tvenkinio Akademijoje, Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Nevėžio upės Biliūno gatvės gale ir Babėnų karjero ir tęsiami visą maudymosi sezoną kas dvi savaites. Nuo liepos 16 d. papildomai, pagal seniūnijų pageidavimus ir patvirtinus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai, buvo atliekama Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Šušvės upės Pašušvyje, Nevėžio upės Pašilių kaime, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje ir Šušvės upės Josvainiuose maudymviečių vandens tyrimai. Tyrimų metu buvo nustatoma tarša žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais, vizualiai įvertinamas atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančios medžiagų buvimas. 2015 m. Ašarėnos tvenkinio, Dotnuvėlės upės tvenkinio, Šušvės upės Pašušvyje, Gudžiūnų tvenkinio, Bartkūniškio karjero ir Piliakalnio karjero maudyklų vandens kokybė atitiko HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus viso maudymosi sezono metu. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų liekanų taip pat nebuvo pastebėta. Babėnų karjero maudykloje nuo 2015 m. liepos 16 d. buvo viršytas leistinas žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičius, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Mikrobiologinė tarša maudykloje buvo ilgalaikė. Nevėžio upės J. Biliūno gatvės gale maudyklos vandens kokybė neatitiko higienos normų 4 kartus, o Pašiliuose – 2 kartus. Šušvės upės Josvainiuose maudyklos mikrobiologiniai parametrai normų neatitiko 1 kartą. Viso maudymosi sezono metu apie gautus tyrimų rezultatus buvo informuojami Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai per vietinę žiniasklaidą. Apie stebimų maudyklų vandens kokybę maudymosi sezonu gyventojai taip pat galėjo sužinoti Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje.

Skaityti daugiau...

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.