1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SERGAMUMAS GRIPU IR PERŠALIMO LIGOMIS ŠALYJE TOLIAU DIDĖJA

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau auga.
     
    50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 10-16 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 80,2 atv./10 tūkst.  gyventojų.
     
    Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 50-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
     
    50-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 39 asmenys. Iš jų: 8 vaikai iki 2 metų, 28 vaikai, kuriems 2–17 metų ir 3 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 3 asmenys.
     
              Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

    Administracinės teritorijos

    49 sav. (2018 m. gruodžio 3-9 d.)

    50 sav. (2018 m. gruodžio 10-17 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Alytaus

    8

    1360

    99,3

    17

    1406

    102,6

    Kauno

    43

    6443

    114,6

    83

    6463

    115,0

    Klaipėdos

    17

    2312

    72,9

    8

    2266

    71,4

    Marijampolės

    53

    1296

    92,6

    48

    1271

    90,8

    Panevėžio

    4

    1243

    56,0

    10

    1411

    63,6

    Šiaulių

    7

    1787

    67,6

    14

    1423

    53,8

    Tauragės

    13

    628

    66,2

    8

    647

    68,2

    Telšių

    4

    1006

    75,0

    4

    1110

    82,7

    Utenos

    3

    723

    55,1

    2

    748

    57,0

    Vilniaus

    12

    6201

    77,0

    35

    6851

    85,1

    Iš viso Lietuvoje

    164

    22999

    81,8

    229

    23596

    84,0

     

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

    Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

    Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

    Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

    • 65 m. ir vyresniems asmenims;
    • nėščiosioms;
    • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
    • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
    • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

    9 simptomai – gripas ar peršalimas?
     
    Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. ULAC medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.
     
    Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
     
    Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.
     
    ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

    Devynis gripo ir peršalimo simptomų skirtumus rasite plakate "Gripas ar peršalimas?" - plakatas čiao anglišką plakatą rasite ir čia.

     

  • LIETUVOJE DAUGĖJA SUSIRGIMŲ TYMAIS: VIENAS LIGONIS GALI UŽKRĖSTI AŠTUONIOLIKA ASMENŲ

    LIETUVŠiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais - 15 atvejų - registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai - įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.


    Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – ilgiau nei savaitę keliavo Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje. Susirgusieji – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.

    Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų -  neskiepyti.

    Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

    Tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (ne mažesnės nei 95 proc.) skiepijimo aprėptys – dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Pagal 2017 m. statistinius duomenis, Lietuvoje vaikų iki 2 metų amžiaus tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo aprėptys buvo 93,5 proc., o tarp 6-7 metų vaikų  – 92,3 proc.

    Analizuojant 2017 m. skiepijimo nuo tymų aprėptis, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų grupėje nustatyta, kad  mažesnės nei 95 proc. skiepijimo aprėptys yra aštuoniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje – septyniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus.

    ULAC medikų teigimu, vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. Todėl gyventojams, nežinantiems  savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Būtina nepamiršti paskiepyti savo vaikų dviem kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozėmis, nes, remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų vakcinos dozių.

  • "ATSARGIAI - FEJERVERKAI"

    Artėjant šventėms, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyrius parengė infografiką „Atsargiai – fejerverkai!”. Jame trumpai ir vaizdžiai pateikiama informacija apie asmenis, patyrusius traumas dėl neatsargaus fejerverkų naudojimo (toliau – fejerverkų sukeliamos traumos).

    Vidutiniškai 64 proc. fejerverkų sukeltų traumų įvyksta metų žiemos švenčių laikotarpiu (nuo gruodžio 1 d. iki sauso 15 d.). 54 proc. šių traumų patiriama per dvi dienas: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

    Infografiką rasite adresu https://create.piktochart.com/output/34137498-fejerverku_traumos


    Plačiau: 
    http://hi.lt/news/1404/1132/Higienos-institutas-primena-atsargiai-fejerverkai.htm

  • „ŽINOTI SVEIKA“

    Antras vaizdo medžiagos paketas

    2018 12 03

    Nr.

    Pavadinimas

    Nuoroda 5 min

    Nuoroda 1 min

    Kita trukmė

    1

    Šeimos gydytojo paslaugos

     

    https://www.youtube.com/watch?v=grtfs8-vi_A

     

    2

    Ką garantuoja Europos sveikatos draudimo kortelė?

    https://www.youtube.com/watch?v=G9YSE556hrs

    https://www.youtube.com/watch?v=ywC7s6Ir2SU

     

    3

    Vėžio prevencinės programos

    https://www.youtube.com/watch?v=_u2A5kUFjLI

    https://www.youtube.com/watch?v=4Jm5RJGbWZo

     

    4

    Privalomojo sveikatos draudimo nauda

    https://www.youtube.com/watch?v=2-f-dwAZ2sg

    https://www.youtube.com/watch?v=4-WFWmfIetw

     

    5

    Sąnarių keitimo operacijos

    https://www.youtube.com/watch?v=X3O6EBTb2Zs

    https://www.youtube.com/watch?v=6uqnQftPMm0

     

    6

    Kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų pigiau?

    https://www.youtube.com/watch?v=pI82FUyBkUI

    https://www.youtube.com/watch?v=66IHELLoSRQ

     

    7

    Ką naudingo apie sveikatą galite sužinoti internete?

    https://www.youtube.com/watch?v=85Q9cok7Du0

    https://www.youtube.com/watch?v=dIhDrEZHwFw

     

    8

    Ką daryti, jei gydymo įstaigoje didelė eilė?

    https://www.youtube.com/watch?v=xRKwlQK9y-w

    https://www.youtube.com/watch?v=THbSARP_p0A

     

    9

    Ką svarbu žinoti apie medicininės reabilitacijos paslaugas?

    https://www.youtube.com/watch?v=nf-I11JQYMg

    https://www.youtube.com/watch?v=pckb9cTLwkk

     

    10

    Europos sveikatos draudimo kortelė (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=6RhZrsIoavU

    11

    Ką reikia žinoti apie generinius vaistus? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=8-WsRNTt6Tg&;t=7s

    12

    Tėvų dėmesiui: vaikai skiepijami nauja vakcina (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=r1nkNx_u2-o

    13

    Ką svarbu žinoti artėjant vaiko gimimui? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pDxBtz0ATqM

    14

    Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=H_bqRFT5MJc

    15

    Krūties vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=zReiUuWPbA0

    16

    Prostatos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=3tJ9Fns0C20

    17

    Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ubEMIrtrDCM

    18

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pr7f7CzT2QM

    19

    Būk protingas, nepermokėk už vaistus (socialinė reklama)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Usgr9uv0Tps

    20

    Receptiniai vaistai (SAM)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Sqnh75sYZ1g

    21

    Nauja sveikatos apsaugos reforma (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ssmrfrWrEMQ

    22

    6 struktūrinės reformos (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=gz4se0OL7Qc

     

     

  • NTAKD METINIS PRANEŠIMAS 2018

    http://ntakd.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metiniai-pranesimai

PROJEKTAI IR PROGRAMOS, VYKDOMOS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURE

Atnaujinta Penktadienis, 29 Liepa 2016 11:53

Spausdinti

                                                                                                                Maudyklų vandens kokybė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2015 m. vykdė Kėdainių rajono maudyklų vandens kokybės stebėseną. Maudyklų vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Lietuvos higienos norma nurodo, kad maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, ir reguliariai turi būti atlikti kas dvi savaites (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.). Pirmieji vandens mėginių tyrimai buvo atlikti gegužės mėn. 21 d. Dotnuvėlės tvenkinio Akademijoje, Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Nevėžio upės Biliūno gatvės gale ir Babėnų karjero ir tęsiami visą maudymosi sezoną kas dvi savaites. Nuo liepos 16 d. papildomai, pagal seniūnijų pageidavimus ir patvirtinus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai, buvo atliekama Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Šušvės upės Pašušvyje, Nevėžio upės Pašilių kaime, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje ir Šušvės upės Josvainiuose maudymviečių vandens tyrimai. Tyrimų metu buvo nustatoma tarša žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais, vizualiai įvertinamas atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančios medžiagų buvimas. 2015 m. Ašarėnos tvenkinio, Dotnuvėlės upės tvenkinio, Šušvės upės Pašušvyje, Gudžiūnų tvenkinio, Bartkūniškio karjero ir Piliakalnio karjero maudyklų vandens kokybė atitiko HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus viso maudymosi sezono metu. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų liekanų taip pat nebuvo pastebėta. Babėnų karjero maudykloje nuo 2015 m. liepos 16 d. buvo viršytas leistinas žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičius, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Mikrobiologinė tarša maudykloje buvo ilgalaikė. Nevėžio upės J. Biliūno gatvės gale maudyklos vandens kokybė neatitiko higienos normų 4 kartus, o Pašiliuose – 2 kartus. Šušvės upės Josvainiuose maudyklos mikrobiologiniai parametrai normų neatitiko 1 kartą. Viso maudymosi sezono metu apie gautus tyrimų rezultatus buvo informuojami Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai per vietinę žiniasklaidą. Apie stebimų maudyklų vandens kokybę maudymosi sezonu gyventojai taip pat galėjo sužinoti Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje.

 Triukšmo prevencijos programa

Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje patvirtintos trys tyliosios viešosios zonos, viena tylioji gamtos zona ir triukšmo prevencinė zona. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu, 2015 metais vykdė triukšmo monitoringą savivaldybės teritorijoje. Iš viso buvo stebimi 5 savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti aplinkos triukšmo stebėsenos objektai: VŠĮ Kėdainių ligoninė, lopšelio-darželio „Pasaka“, VŠĮ „Mažylio akademija“ teritorijos, Babėnų miško teritorija ir Mindaugo gatvės atkarpa bei viena ugdymo įstaiga. VŠĮ Kėdainių ligoninė, lopšelio-darželio „Pasaka“, VŠĮ „Mažylio akademija“ ir Babėnų miško teritorijose atlikti ir išanalizuoti ekvivalentiniai ir maksimalūs triukšmo matavimai dienos, vakaro bei nakties metu atitiko higienos normos HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Triukšmo prevencinėje zonoje, Mindaugo gatvės atkarpoje, neatitiko maksimalus garso slėgio lygis. Ugdymo įstaigos aplinkoje atlikus išmatavus garso slėgio lygius dienos ir vakaro metu neatitiko

ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygiai. Informacija apie triukšmo tyrimų rezultatus pateikta savivaldybės administracijai, gyventojams, žiniasklaidai.


Pedikuliozės ir niežų profilaktika


           Įgyvendinant programą aprūpintos medikamentais socialiai remtinos ir socialinės rizikos šeimos, asmenys: išdalinta 116 vienetų Paranit, 50 vnt. Permethrin medikamentų. Paranit: Vaikų globos namai „Saulutė“ – 30 vnt.; Kėdainių bendruomenės socialinis centras. Socialinės rizikos asmenims padalinys – 25 vnt.; VšĮ PSPC – 45 vnt.; VšĮ Kėdainių ligoninė (skubios pagalbos skyrius) – 16 vnt.; Permethrin: Vaikų globos namai „Saulutė“ – 15 vnt.; Kėdainių bendruomenės socialinis centras. Socialinės rizikos asmenims padalinys – 15 vnt.; VšĮ PSPC – 16 vnt.; VšĮ Kėdainių ligoninė (skubios pagalbos skyrius) – 4 vnt.; Savalaikiai taikytos prevencijos priemonės: pravesta paskaitų, pranešimų – 16, diskusijų, aktyvaus mokymo būdų – 28, konkursas – 1. Sistemingai ir reguliariai vykdyti profilaktiniai patikrinimai vaikų ugdymo įstaigose: patikrinta – 22500 ugdymo įstaigų ugdytinių. Tikslinė informacija teikiama tikslinei grupei: socialinės rizikos šeimoms: 54 šeimos; socialinės rizikos vaikams: 94 vaikai. Platinta metodinė - padalomoji medžiaga apie pedikuliozę, niežus ir kitas užkrečiamąsias ligas. Vykdant programą vadovaujamasi Pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinėmis rekomendacijomis. Siekiant riboti šių infekcijų plitimą rajone, būtina tęsti programos vykdymą.

       Fizinio aktyvumo skatinimo programa


Įgyvendinant Fizinio aktyvumo skatinimo programą pravesti 24 mankštų užsiėmimai Kėdainių miesto gyventojams; Įrengtos dvi treniruoklių aikštelės ( Kėdainių miesto J.Telegos gatvėje, gimnastų treniruokliai ir Pelėdnagių seniūnijoje-3treniruokliai), skatinančios gyventojų fizinį aktyvumą. Programos dalyviams teiktos žinios apie fizinio aktyvumo svarbą, sveikos gyvensenos ir LNL profilaktiką kiekvieno mankštos užsiėmimo metu, per žiniasklaidos priemones: 4 straipsniai vietinės žiniasklaidos spaudoje, 4 interviu televizijai, 7 straipsniai internetiniame tinklapyje. Projektą numatoma vykdyti ateinančiais metais,nes norint pasiekti gerų rezultatų veikla turi būti tęstinė.


 Gyventojų sveikatos ugdymo programa


Vykdant Gyventojų sveikatos ugdymo programą, siekėme padidinti informuotumą įvairių gyventojų grupių sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir LNL profilaktikos klausimais: organizuoti 2 seminarai, 1 konkursas, "Sveikatos sala"- Kėdainių miesto šventės metu ( įvairios fizinio aktyvumo skatinimo rungtys jaunimui, vaikams ir suaugusiems, teikiamos individualios konsultacijos, mankštos, šiaurietiško ėjimo užsiėmimai ir kt.) Į projekto veiklas įtrauktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Sveikatą stiprinančio Kauno regiono, Kėdainių rajono seniūnijų, Kėdainių rajono ugdymo įstaigų bendruomenės. informacija teikta per žiniasklaidos priemones: 8 straisniai vietinėje spaudoje, 8 interviu televizijai, 18 internetiniame tinklalapyje.

 

 

VSB informacija

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.