1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SUMUŠTINIS GALI BŪTI SVEIKATAI PALANKUS UŽKANDIS?

     suktinukai su morkomis SP_2

    Ar sumuštinis gali būti sveikatai palankus užkandis? Anot sveikos mitybos specialistės, el. knygos šeimos mitybos gidas autorės Ramintos Bogušienės – taip, jei jis pagamintas iš kokybiškų, mūsų kūnui naudingų ir tinkamų produktų. Specialistė dalijasi patarimais apie tai, kaip teisingai pasirinkti duoną ir ką ant jos tepti bei dėti.

    Kokią duoną ar batoną rinktis?

     „Gaminant sumuštinius reikėtų rinktis ekologišką, viso grūdo duoną ar batoną be pridėtinių mielių. Sudėtyje turėtų būti didžiausias viso grūdo miltų kiekis, tuo tarpu druskos – iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 gramai šimte gramų duonos“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

    Anot specialistės, renkantis ekologišką duoną užtikrinama, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių, organizmą neigiamai veikiančių chemikalų. Tuo tarpu, ekspertės teigimu, atsisakyti mielinės duonos nėra būtina, išskyrus tuos atvejus, kuomet susiduriama su nemaloniai pojūčiais – padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimu ar tiesiog norint sumažinti kūno svorį.

    „Mielės yra gyvas organizmas, kurios patekusios į mūsų kūną gali užimti gerųjų bakterijų vietą. Vis tik negalima teigti, kad mielinė duona organizmui yra žalinga, tačiau jos tikrai reikėtų atsisakyti pajutus su ja siejamus nemalonius pojūčius ar valgant miltinių mielinių gaminių nesaikingai“, – sako R. Bogušienė.

    Renkantis duoną parduotuvėje, R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį į viso grūdo procentinę dalį kepinyje.

    „Renkantis iš viso grūdo miltų iškeptą duoną, geriausia, kad ji būtų ruginė. Taip pat, jei galima pasirinkti iš gaminių, kuriuose yra tarp 30 proc. ar 60 proc. viso grūdo, geriau rinktis, kur jo yra daugiau“, – sako R. Bogušienė.

     Specialistė pažymi, kad esant glitimo netoleravimui ar alergijai, organizmui netinkama bus net ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona.

    „Alergiškiems žmonėms reikėtų ieškoti sveikų duonos alternatyvų. Tai galėtų būti kukurūzų ar grikių trapučiai, ryžių duoniukai ir panašūs, kokybiški produktai.“, – sako el. šeimos mitybos knygos autorė R. Bogušienė.

    R. Bogušienė pabrėžia, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos – neatstos, bet gali būti kaip alternatyva. Tik nepamirškime, kad trapučiai aukšto glikeminio indekso ir traškaus skonio, kas suteikia mažesnį sotumo jausmą ir galima suvalgyti daugiau nei reikia organizmui.

    Sveikatai palankių sumuštinių idėjos

    „Žinoma duona sudaro tik pusę mūsų sumuštinio. Viso grūdo, ekologiška duona su rūkytos dešros griežinėliais nebus sveikatai palankus pasirinkimas. Labai svarbu teisingai pasirinkti su kuo tą duoną ar batoną valgome“, – sako R. Bogušienė.

    Sveikiems sumuštiniams gaminti specialistė rekomenduoja rinktis daržoves, pieno produktus ir t.t. Idealu – ekologiškus.

    Anot mitybos ekspertės, pagal norą sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar tortilijomis, tačiau svarbu prisiminti, kad užtepėlių ar sviesto sluoksnis turėtų būti plonas, o tai kas jį dengia – tik vertingos ir organizmui palankios maisto medžiagos.

    „Sumuštinius galima gardinti įvairiomis, sveikatai palankiomis užtepėlėmis iš avinžirnių, avokadų, burokėlių ar keptų daržovių“, – sako R. Bogušienė.

     Sveikos mitybos specialistė R. Bogušienė pateikia keletą sveikatai palankių sumuštinių receptų idėjų. Gaminant juos galima improvizuoti – papildyti ar pakeisti kitais šeimos mėgstamais, sveikatai naudingais produktais, ruošti kaip suvožtinius ar viso grūdo tortilijos suktinukus.

    Viso grūdo duona arba tortilijos suktinukas:

    • su varškės užtepėle, pomidoru, salotomis;
    • su žolelių sviestu, ridikėliais, agurkais ir salotomis;
    • su raugintu, pjaustytu agurku;
    • su smulkiai sutrintu avokadu, pagardintu pipirais ir citrina;
    • su sūriu, špinatais, pomidorais;
    • su virtu kiaušiniu, daržovėmis;
    • su sviestu, varškės sūriu, špinatais;
    • su sviestu, ridikėliais, svogūnų laiškais;
    • varškės sūriu, rukola;
    • su silke/ sūdyta lašiša/ virta mėsa, daržovėmis.

     

  • SERGANČIŲJŲ TYMAIS DAUGĖJA: KAS SAUGŪS, O KAM REIKĖTŲ SUSIRŪPINTI?

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Visagine registruotas tymų protrūkis, kuris 2019 m. jau išplito daugelyje apskričių. Lietuvoje per 2018 m. registruota 30 susirgimo atvejų. 2019 m. tymų skaičius toliau didėja.

    Kauno apskrityje 9 asmenims tymų diagnozė jau patvirtinta, apie 30 asmenų tiriama. Tymų diagnozė patvirtinta 6 suaugusiesiems ir trims 11 mėn., 1 m. ir 4 m. amžiaus vaikams. Atliekant tymų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad serga neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimų būklė dažniausiai nežinoma.

    Kauno apskrityje skiepijimai nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika tolimesniam tymų plitimui yra didelė.

    Kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.

                   Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Jeigu suaugęs asmuo neskiepytas, nesirgęs arba skiepytas tik viena vakcinos doze, jam rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

  • ŠV. VALENTINO DIENOS INFORMACINĮ LANGELIS

    Šv. Valentino dienos informacinį langelį rasite čia

  • Kas yra tymai?

    Atsisųsti 

  • NUO SKARLATINOS SAUGO RANKŲ HIGIENA IR KOSĖJIMO BEI ČIAUDĖJIMO ETIKETAS

    Atsisiųsti  Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas

PROJEKTAI IR PROGRAMOS, VYKDOMOS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURE

Atnaujinta Penktadienis, 29 Liepa 2016 11:53

Spausdinti

                                                                                                                Maudyklų vandens kokybė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2015 m. vykdė Kėdainių rajono maudyklų vandens kokybės stebėseną. Maudyklų vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Lietuvos higienos norma nurodo, kad maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, ir reguliariai turi būti atlikti kas dvi savaites (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.). Pirmieji vandens mėginių tyrimai buvo atlikti gegužės mėn. 21 d. Dotnuvėlės tvenkinio Akademijoje, Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Nevėžio upės Biliūno gatvės gale ir Babėnų karjero ir tęsiami visą maudymosi sezoną kas dvi savaites. Nuo liepos 16 d. papildomai, pagal seniūnijų pageidavimus ir patvirtinus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai, buvo atliekama Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Šušvės upės Pašušvyje, Nevėžio upės Pašilių kaime, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje ir Šušvės upės Josvainiuose maudymviečių vandens tyrimai. Tyrimų metu buvo nustatoma tarša žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais, vizualiai įvertinamas atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančios medžiagų buvimas. 2015 m. Ašarėnos tvenkinio, Dotnuvėlės upės tvenkinio, Šušvės upės Pašušvyje, Gudžiūnų tvenkinio, Bartkūniškio karjero ir Piliakalnio karjero maudyklų vandens kokybė atitiko HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus viso maudymosi sezono metu. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų liekanų taip pat nebuvo pastebėta. Babėnų karjero maudykloje nuo 2015 m. liepos 16 d. buvo viršytas leistinas žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičius, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Mikrobiologinė tarša maudykloje buvo ilgalaikė. Nevėžio upės J. Biliūno gatvės gale maudyklos vandens kokybė neatitiko higienos normų 4 kartus, o Pašiliuose – 2 kartus. Šušvės upės Josvainiuose maudyklos mikrobiologiniai parametrai normų neatitiko 1 kartą. Viso maudymosi sezono metu apie gautus tyrimų rezultatus buvo informuojami Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai per vietinę žiniasklaidą. Apie stebimų maudyklų vandens kokybę maudymosi sezonu gyventojai taip pat galėjo sužinoti Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje.

 Triukšmo prevencijos programa

Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje patvirtintos trys tyliosios viešosios zonos, viena tylioji gamtos zona ir triukšmo prevencinė zona. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu, 2015 metais vykdė triukšmo monitoringą savivaldybės teritorijoje. Iš viso buvo stebimi 5 savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti aplinkos triukšmo stebėsenos objektai: VŠĮ Kėdainių ligoninė, lopšelio-darželio „Pasaka“, VŠĮ „Mažylio akademija“ teritorijos, Babėnų miško teritorija ir Mindaugo gatvės atkarpa bei viena ugdymo įstaiga. VŠĮ Kėdainių ligoninė, lopšelio-darželio „Pasaka“, VŠĮ „Mažylio akademija“ ir Babėnų miško teritorijose atlikti ir išanalizuoti ekvivalentiniai ir maksimalūs triukšmo matavimai dienos, vakaro bei nakties metu atitiko higienos normos HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Triukšmo prevencinėje zonoje, Mindaugo gatvės atkarpoje, neatitiko maksimalus garso slėgio lygis. Ugdymo įstaigos aplinkoje atlikus išmatavus garso slėgio lygius dienos ir vakaro metu neatitiko

ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygiai. Informacija apie triukšmo tyrimų rezultatus pateikta savivaldybės administracijai, gyventojams, žiniasklaidai.


Pedikuliozės ir niežų profilaktika


           Įgyvendinant programą aprūpintos medikamentais socialiai remtinos ir socialinės rizikos šeimos, asmenys: išdalinta 116 vienetų Paranit, 50 vnt. Permethrin medikamentų. Paranit: Vaikų globos namai „Saulutė“ – 30 vnt.; Kėdainių bendruomenės socialinis centras. Socialinės rizikos asmenims padalinys – 25 vnt.; VšĮ PSPC – 45 vnt.; VšĮ Kėdainių ligoninė (skubios pagalbos skyrius) – 16 vnt.; Permethrin: Vaikų globos namai „Saulutė“ – 15 vnt.; Kėdainių bendruomenės socialinis centras. Socialinės rizikos asmenims padalinys – 15 vnt.; VšĮ PSPC – 16 vnt.; VšĮ Kėdainių ligoninė (skubios pagalbos skyrius) – 4 vnt.; Savalaikiai taikytos prevencijos priemonės: pravesta paskaitų, pranešimų – 16, diskusijų, aktyvaus mokymo būdų – 28, konkursas – 1. Sistemingai ir reguliariai vykdyti profilaktiniai patikrinimai vaikų ugdymo įstaigose: patikrinta – 22500 ugdymo įstaigų ugdytinių. Tikslinė informacija teikiama tikslinei grupei: socialinės rizikos šeimoms: 54 šeimos; socialinės rizikos vaikams: 94 vaikai. Platinta metodinė - padalomoji medžiaga apie pedikuliozę, niežus ir kitas užkrečiamąsias ligas. Vykdant programą vadovaujamasi Pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinėmis rekomendacijomis. Siekiant riboti šių infekcijų plitimą rajone, būtina tęsti programos vykdymą.

       Fizinio aktyvumo skatinimo programa


Įgyvendinant Fizinio aktyvumo skatinimo programą pravesti 24 mankštų užsiėmimai Kėdainių miesto gyventojams; Įrengtos dvi treniruoklių aikštelės ( Kėdainių miesto J.Telegos gatvėje, gimnastų treniruokliai ir Pelėdnagių seniūnijoje-3treniruokliai), skatinančios gyventojų fizinį aktyvumą. Programos dalyviams teiktos žinios apie fizinio aktyvumo svarbą, sveikos gyvensenos ir LNL profilaktiką kiekvieno mankštos užsiėmimo metu, per žiniasklaidos priemones: 4 straipsniai vietinės žiniasklaidos spaudoje, 4 interviu televizijai, 7 straipsniai internetiniame tinklapyje. Projektą numatoma vykdyti ateinančiais metais,nes norint pasiekti gerų rezultatų veikla turi būti tęstinė.


 Gyventojų sveikatos ugdymo programa


Vykdant Gyventojų sveikatos ugdymo programą, siekėme padidinti informuotumą įvairių gyventojų grupių sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir LNL profilaktikos klausimais: organizuoti 2 seminarai, 1 konkursas, "Sveikatos sala"- Kėdainių miesto šventės metu ( įvairios fizinio aktyvumo skatinimo rungtys jaunimui, vaikams ir suaugusiems, teikiamos individualios konsultacijos, mankštos, šiaurietiško ėjimo užsiėmimai ir kt.) Į projekto veiklas įtrauktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Sveikatą stiprinančio Kauno regiono, Kėdainių rajono seniūnijų, Kėdainių rajono ugdymo įstaigų bendruomenės. informacija teikta per žiniasklaidos priemones: 8 straisniai vietinėje spaudoje, 8 interviu televizijai, 18 internetiniame tinklalapyje.

 

 

VSB informacija

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.