1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

  • PRASIDĖJUS KARŠČIAMS TYKO PAVOJAI

    Pastarosiomis dienomis sparčiai kylant oro temperatūrai Lietuvoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Kauno departamento specialistai nerimauja, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra kelia pavojų žmonių sveikatai.

    Aplinkos temperatūra siekianti iki +30º C yra sąlyginai komfortabili žmogui. Temperatūrai pasiekus +34º C – ekstremali, daugiau nei +38º C – žalinga sveikatai, o viršijanti +42º C aplinkos temperatūra yra pavojinga.

     

    Besidžiaugdami šiluma ir saule, nepamirškite apie pavojus

     

    Pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.) žmogus gali susirgti ar net mirti. Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.

    Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Karštis ir saulė gali sąlygoti nudegimą, perkaitimą, mėšlungį, šilumos smūgį.

    Perkaisti labiausiai rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami; sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir kt.

     

    Saugokite savo sveikatą

     

    Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pataria:

    – apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (rekomenduojama iš natūralaus pluošto – linas, medvilnė ir kt.). Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.

    – Gerkite daug skysčių. Sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines vandens per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat nevartokite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.

    – Papildykite prarastas druskas ir mineralus, kurių netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti geriant mineralinį vandenį.

    – Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

    – Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, Laikykitės kosmetikos gamintojo nurodymų. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo, kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.

    – Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių bei savo augintinių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.

    – Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

     

    NVSC Kauno departamento specialistai taip pat įspėja, kad stipriai sušilus orams pagausėja ir iškylautojų gamtoje, dėl to padaugėja per maistą plintančių infekcijų atvejų. Iškyloms rekomenduojama atsargiai rinktis maisto produktus, neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų atvirame vandens telkinyje. Iškylaujant vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirenkant iškylai vietą patartina įvertinti stovyklavietę bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali susargdinti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.

     

     

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

     

     

     

    Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                                             Sonata Kunickienė

     

     

     

    Orina Ivanauskienė, tel. (8 37) 33 16 77, el. p. orina.ivanauskiene@nvsc.lt

  • MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ KĖDAINIŲ RAJONE

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad birželio 3 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Šios dienos džiugina karštu oru, todėl visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad:

    - ilgesnį laiką būdami karštoje aplinkoje ar saulėje, vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys;

    - valgykite daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių;

    - venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo;

    - dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, nepamirškite galvos apdangalo;

    - karštą dieną fizinius darbus atlikite ryte arba vakare, dirbdami neišsirenkite iki pusės;

    - ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite tiesioginių saulės spindulių,

    - naudokite kremus su SPF 15 ir daugiau, o jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.

    Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  tinklapyje www.kedainiubiuras.lt.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ KĖDAINIŲ RAJONE

    Artėja vasara, o su ja ateina ir maudymosi sezono pradžia. Visoje Lietuvoje maudymosi sezonas oficialiai prasideda birželio 1-ąją dieną, todėl Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, informuoja, kad rajono teritorijoje maudymosi sezono metu bus stebimas vanduo maudyklose: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, bei Pašilių sodais, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu.

    Tyrimai atliekami siekiant nustatyti vandens mikrobiologinę taršą (žarnyno enterokokų, žarnyno lazdelių (E. coli) skaičių). Maudyklų vandens kokybės rodikliai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” nustatytus reikalavimus. Vandenyje taip pat stebima ar nėra nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų. Taip pat šiais metais papildomai bus stebima nitritų bei nitratų kiekis vandenyje, paviršiaus aktyvių medžiagų skaičius, salmonelės ir tiriamas smėlis dėl parazitologinių parametrų. Pirmasis tyrimas buvo atliktas šių metų gegužės 20 dieną. Nevėžio upės ties Vilainių kaimu maudyklos vandens ėminyje buvo aptikta salmonelių skaičius. Visų likusių tirtų maudyklų vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus, todėl sušilus orams ir vandeniui jose galima maudytis.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • NEMOKAMAS SILANTAVIMAS – EFEKTYVI APSAUGA NUO DANTŲ ĖDUONIES

    silantavimas 1

    Ligonių kasos:

    2019-05-14

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėvai, auginantys vaikus nuo 6 iki 14 metų, kviečiami pasinaudoti nemokama savo atžalų nuolatinių krūminių dantų silantavimo paslauga. Visos išlaidos už dantų silantavimą bus padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

     

    Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 90 proc. šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies (karieso), todėl vienas efektyviausių būdų išsaugoti sveikus nuolatinius krūminius dantis – jų silantavimas. Nemokama, iš PSDF lėšų kompensuojama vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga, Lietuvoje teikiama jau penkiolikti metai. Tėvai, norintys nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, turi kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su TLK, teks mokėti patiems. 

     

    Silantai – dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirta medžiaga. Tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys. Jei dantis jau pažeistas ėduonies, teks jį gydyti ir plombuoti.

     

    „Dantų padengimas silantais – tik keliolika minučių trunkanti, neskausminga procedūra, kurios metu nenaudojami grąžtai, – sako VLK paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. – Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą".

     

    Pasak VLK specialistės, pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikės apsilankyti kelis kartus, kol visi nuolatiniai krūminiai dantys bus padengti apsaugine medžiaga. Iš pradžių, silantais padengiami pirmieji išdygę krūminiai dantys, o vėlesnių apsilankymų metu – kiti. Apsilankymo pas gydytoją odontologą metu gali būti atliekamas vieno danties, dviejų, trijų ar keturių nuolatinių krūminių dantų silantavimas.

     

    Kasmet suteikiama virš 50 tūkst. vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų. Pernai vaikų krūminių dantų dengimui silantinėmis medžiagomis iš PSDF buvo skirta kiek daugiau nei pusė milijono eurų.

     

PROJEKTAI IR PROGRAMOS, VYKDOMOS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURE

Atnaujinta Penktadienis, 29 Liepa 2016 11:53

Spausdinti

                                                                                                                Maudyklų vandens kokybė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2015 m. vykdė Kėdainių rajono maudyklų vandens kokybės stebėseną. Maudyklų vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Lietuvos higienos norma nurodo, kad maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, ir reguliariai turi būti atlikti kas dvi savaites (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.). Pirmieji vandens mėginių tyrimai buvo atlikti gegužės mėn. 21 d. Dotnuvėlės tvenkinio Akademijoje, Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Nevėžio upės Biliūno gatvės gale ir Babėnų karjero ir tęsiami visą maudymosi sezoną kas dvi savaites. Nuo liepos 16 d. papildomai, pagal seniūnijų pageidavimus ir patvirtinus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai, buvo atliekama Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Šušvės upės Pašušvyje, Nevėžio upės Pašilių kaime, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje ir Šušvės upės Josvainiuose maudymviečių vandens tyrimai. Tyrimų metu buvo nustatoma tarša žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais, vizualiai įvertinamas atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančios medžiagų buvimas. 2015 m. Ašarėnos tvenkinio, Dotnuvėlės upės tvenkinio, Šušvės upės Pašušvyje, Gudžiūnų tvenkinio, Bartkūniškio karjero ir Piliakalnio karjero maudyklų vandens kokybė atitiko HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus viso maudymosi sezono metu. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų liekanų taip pat nebuvo pastebėta. Babėnų karjero maudykloje nuo 2015 m. liepos 16 d. buvo viršytas leistinas žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičius, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Mikrobiologinė tarša maudykloje buvo ilgalaikė. Nevėžio upės J. Biliūno gatvės gale maudyklos vandens kokybė neatitiko higienos normų 4 kartus, o Pašiliuose – 2 kartus. Šušvės upės Josvainiuose maudyklos mikrobiologiniai parametrai normų neatitiko 1 kartą. Viso maudymosi sezono metu apie gautus tyrimų rezultatus buvo informuojami Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai per vietinę žiniasklaidą. Apie stebimų maudyklų vandens kokybę maudymosi sezonu gyventojai taip pat galėjo sužinoti Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje.

 Triukšmo prevencijos programa

Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje patvirtintos trys tyliosios viešosios zonos, viena tylioji gamtos zona ir triukšmo prevencinė zona. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu, 2015 metais vykdė triukšmo monitoringą savivaldybės teritorijoje. Iš viso buvo stebimi 5 savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti aplinkos triukšmo stebėsenos objektai: VŠĮ Kėdainių ligoninė, lopšelio-darželio „Pasaka“, VŠĮ „Mažylio akademija“ teritorijos, Babėnų miško teritorija ir Mindaugo gatvės atkarpa bei viena ugdymo įstaiga. VŠĮ Kėdainių ligoninė, lopšelio-darželio „Pasaka“, VŠĮ „Mažylio akademija“ ir Babėnų miško teritorijose atlikti ir išanalizuoti ekvivalentiniai ir maksimalūs triukšmo matavimai dienos, vakaro bei nakties metu atitiko higienos normos HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Triukšmo prevencinėje zonoje, Mindaugo gatvės atkarpoje, neatitiko maksimalus garso slėgio lygis. Ugdymo įstaigos aplinkoje atlikus išmatavus garso slėgio lygius dienos ir vakaro metu neatitiko

ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygiai. Informacija apie triukšmo tyrimų rezultatus pateikta savivaldybės administracijai, gyventojams, žiniasklaidai.


Pedikuliozės ir niežų profilaktika


           Įgyvendinant programą aprūpintos medikamentais socialiai remtinos ir socialinės rizikos šeimos, asmenys: išdalinta 116 vienetų Paranit, 50 vnt. Permethrin medikamentų. Paranit: Vaikų globos namai „Saulutė“ – 30 vnt.; Kėdainių bendruomenės socialinis centras. Socialinės rizikos asmenims padalinys – 25 vnt.; VšĮ PSPC – 45 vnt.; VšĮ Kėdainių ligoninė (skubios pagalbos skyrius) – 16 vnt.; Permethrin: Vaikų globos namai „Saulutė“ – 15 vnt.; Kėdainių bendruomenės socialinis centras. Socialinės rizikos asmenims padalinys – 15 vnt.; VšĮ PSPC – 16 vnt.; VšĮ Kėdainių ligoninė (skubios pagalbos skyrius) – 4 vnt.; Savalaikiai taikytos prevencijos priemonės: pravesta paskaitų, pranešimų – 16, diskusijų, aktyvaus mokymo būdų – 28, konkursas – 1. Sistemingai ir reguliariai vykdyti profilaktiniai patikrinimai vaikų ugdymo įstaigose: patikrinta – 22500 ugdymo įstaigų ugdytinių. Tikslinė informacija teikiama tikslinei grupei: socialinės rizikos šeimoms: 54 šeimos; socialinės rizikos vaikams: 94 vaikai. Platinta metodinė - padalomoji medžiaga apie pedikuliozę, niežus ir kitas užkrečiamąsias ligas. Vykdant programą vadovaujamasi Pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinėmis rekomendacijomis. Siekiant riboti šių infekcijų plitimą rajone, būtina tęsti programos vykdymą.

       Fizinio aktyvumo skatinimo programa


Įgyvendinant Fizinio aktyvumo skatinimo programą pravesti 24 mankštų užsiėmimai Kėdainių miesto gyventojams; Įrengtos dvi treniruoklių aikštelės ( Kėdainių miesto J.Telegos gatvėje, gimnastų treniruokliai ir Pelėdnagių seniūnijoje-3treniruokliai), skatinančios gyventojų fizinį aktyvumą. Programos dalyviams teiktos žinios apie fizinio aktyvumo svarbą, sveikos gyvensenos ir LNL profilaktiką kiekvieno mankštos užsiėmimo metu, per žiniasklaidos priemones: 4 straipsniai vietinės žiniasklaidos spaudoje, 4 interviu televizijai, 7 straipsniai internetiniame tinklapyje. Projektą numatoma vykdyti ateinančiais metais,nes norint pasiekti gerų rezultatų veikla turi būti tęstinė.


 Gyventojų sveikatos ugdymo programa


Vykdant Gyventojų sveikatos ugdymo programą, siekėme padidinti informuotumą įvairių gyventojų grupių sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir LNL profilaktikos klausimais: organizuoti 2 seminarai, 1 konkursas, "Sveikatos sala"- Kėdainių miesto šventės metu ( įvairios fizinio aktyvumo skatinimo rungtys jaunimui, vaikams ir suaugusiems, teikiamos individualios konsultacijos, mankštos, šiaurietiško ėjimo užsiėmimai ir kt.) Į projekto veiklas įtrauktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Sveikatą stiprinančio Kauno regiono, Kėdainių rajono seniūnijų, Kėdainių rajono ugdymo įstaigų bendruomenės. informacija teikta per žiniasklaidos priemones: 8 straisniai vietinėje spaudoje, 8 interviu televizijai, 18 internetiniame tinklalapyje.

 

 

VSB informacija

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.