1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

LIETUVOS SUAUGUSIŲ ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS (KĖDAINIŲ RAJONAS), 2008

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Gruodis 2011 21:01

Spausdinti

2008 metais Kėdainių rajono savivaldybėje pirmą kartą vykdytas jos gyventojų gyvensenos stebėsenos projektas, naudojant Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo anketą. Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas yra dalis tarptautinio projekto „FINBALT HEALTH MONITOR“, vykdomo kas antri metai Baltijos šalyse ir Suomijoje. Tyrimą Kėdainių rajono savivaldybėje vykdė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Tyrimo tikslas ─ įvertinti Kėdainių rajono savivaldybėje suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumus.

Tiriamųjų kontingentą sudarė 2000 Kėdainių rajono savivaldybės 18 ─ 64m. gyventojai, atsitiktinai atrinkti. Iš viso anketą užpildė 1303 respondentai arba 65,15 proc. pakviestųjų dalyvauti tyrime žmonių.

Klausimyną sudarė 102 klausimai apie sveikatą, jos priežiūrą, medicininį aptarnavimą, mitybą, rūkymą, alkoholio vartojimą, eismo saugumą, informacijos apie sveikatą prieinamumą ir aktualumą.

Anketinėje apklausoje dalyvavo 1303 Kėdainių rajono gyventojai. Iš jų 299 vyrai ir 1002 moterys.

 

Šiame straipsnyje apžvelgsime klausimus, kurie yra susiję su rūkymu. Rūkymas Europoje yra opi visuomenės sveikatos problema. Šiame regione rūko beveik 30% suaugusiųjų, sukeldami tiek sau, tiek iškvėptais tabako dūmais kvėpuojantiems asmenims pražūtingas pasekmes sveikatai. Didelis su rūkymu susijęs sergamumas ir mirtingumas užkrauna naštą ir taip ribotam nacionaliniam sveikatos apsaugos biudžetui.

Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, sąlygojanti daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus. 

Sprendžiant iš anketinės apklausos rezultatų į klausimą „ Ar kada nors Jūs rūkėte“ daugiau nei pusė moterų atsakė, jog niekada nerūkė, niekada nerūkančių vyrų dalis buvo mažesnė – beveik trečdalis. Per visą gyvenimą surūkė bent 100 cigarečių daugiausiai 45-54m. amžiaus grupės vyrai, o moterų, kurios surūkė bent 100 cigarečių amžius yra jaunesnis - <25m.

Pateikus klausimą „ Kiek valandų per darbo dieną Jūs praleidžiate patalpose, kuriose rūkoma“, daugiausiai respondentai atsakė, jog beveik nebūna tose patalpose, kur rūkoma. O į klausimą „Ar rūkote bute Jūs pats arba Jūsų šeimos nariai“, dauguma vyrų ir moterų atsakė, kad niekas nerūko.

Įsigaliojus Tabako kontrolės įstatymui buvo uždrausta rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. Todėl respondentų buvo klausiama jų nuomonė apie rūkymą kavinėse ir restoranuose. Daugiau nei 50 proc. apklaustųjų vyrų manė, jog kavinėse bei baruose rūkoma neturėtų būti, moterys šiuo klausimu buvo kategoriškesnės ir beveik 85 proc. atsakė, jog turėtų būti visai nerūkoma.

Į klausimus „ Ar Jūs rūkėte kasdien ( beveik kiekvieną dieną mažiausiai metus) ?“  ir „ Ar Jūs dabar rūkote?“ dauguma respondentų vyrų atsakė, jog rūko kasdien ir paskutinis rūkymo laikas yra šiandien arba vakar. Virš 60 proc. respondenčių moterų atsakė, jog jos nerūkė niekada.

Atsiradus dideliam kaljano populiarumui Lietuvoje ir daugumai nežinant tikrosios jo žalos gyvensenos tyrimo klausimyne respondentų buvo klausiama  “ Ar dažnai rūkote kaljaną? ”didelė dalis apie 80 proc. apklaustųjų atsakė, jog jie kaljano nerūko niekada.

Pasak docento mokslų daktaro, gydytojo psichiatro, Nacio­nalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos, Lietuvoje rūkančiųjų yra maždaug trečdalis. Apie 80 procentų rūkalių deklaruoja norintys mesti rūkyti. Kėdainių rajono gyventojai dalyvavę tyrime taip pat turėjo atsakyti į klausimą ar jie norėtų mesti rūkyti. Apie 70 proc. vyrų ir moterų teigė, jog jie norėtų atsisakyti šio žalingo įpročio. Vadinasi tendencija mesti rūkyti vyrauja ir mūsų rajone, tik sunku pasakyti ar šį norą pavyks įgyvendinti praktiškai.

Pasaulio sveikatos organizacija rūkymą apibrėžia kaip ligą, įtrauktą į Tarptautinę ligų klasifikaciją, kurioje tabakas įrašytas kaip priklausomybę ir psichikos bei elgesio sutrikimus sukelianti medžiaga. Todėl tabako rūkymas ar kitoks reguliarus jo vartojimas vadinamas ir laikomas narkomanijos rūšimi. Taip pat rūkymas šiuo metu yra didžiausias neinfekcinių ligų rizikos faktorius; visos rūkymo sukeltos ligos lemia 20 proc. bendrojo mirtingumo. Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų per metus miršta daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.

Anketoje buvo klausiama „Ar rūkaliai nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai“. Tiek vyrai, tiek moterys atsakė, jog jie šiek tiek nerimauja dėl rūkymo padarinių sveikatai.

Apibendrinant gautus rezultatus matome, jog rūkymo paplitimas yra nemažas, virš 50 proc. apklaustųjų rūko, žinodami žalą sveikatai, norėtų mesti rūkyti, bet trūksta vidinės motyvacijos. Taigi žinodami visus padarinius sveikatai žmonės patys turi būti atsakingi ne tik už save, bet ir mokyti  savo artimą – dukrą, sūnų ar kt., jog būtų galima išvengti su sveikata susijusių pavojų.

Parengė: Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stebėsenos  specialistė Rūta Budrytė.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.