1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

LIETUVOS SUAUGUSIŲ ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS (KĖDAINIŲ RAJONAS), 2008

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Gruodis 2011 21:01

Spausdinti

2008 metais Kėdainių rajono savivaldybėje pirmą kartą vykdytas jos gyventojų gyvensenos stebėsenos projektas, naudojant Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo anketą. Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas yra dalis tarptautinio projekto „FINBALT HEALTH MONITOR“, vykdomo kas antri metai Baltijos šalyse ir Suomijoje. Tyrimą Kėdainių rajono savivaldybėje vykdė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Tyrimo tikslas ─ įvertinti Kėdainių rajono savivaldybėje suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumus.

Tiriamųjų kontingentą sudarė 2000 Kėdainių rajono savivaldybės 18 ─ 64m. gyventojai, atsitiktinai atrinkti. Iš viso anketą užpildė 1303 respondentai arba 65,15 proc. pakviestųjų dalyvauti tyrime žmonių.

Klausimyną sudarė 102 klausimai apie sveikatą, jos priežiūrą, medicininį aptarnavimą, mitybą, rūkymą, alkoholio vartojimą, eismo saugumą, informacijos apie sveikatą prieinamumą ir aktualumą.

Anketinėje apklausoje dalyvavo 1303 Kėdainių rajono gyventojai. Iš jų 299 vyrai ir 1002 moterys.

 

Šiame straipsnyje apžvelgsime klausimus, kurie yra susiję su rūkymu. Rūkymas Europoje yra opi visuomenės sveikatos problema. Šiame regione rūko beveik 30% suaugusiųjų, sukeldami tiek sau, tiek iškvėptais tabako dūmais kvėpuojantiems asmenims pražūtingas pasekmes sveikatai. Didelis su rūkymu susijęs sergamumas ir mirtingumas užkrauna naštą ir taip ribotam nacionaliniam sveikatos apsaugos biudžetui.

Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, sąlygojanti daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus. 

Sprendžiant iš anketinės apklausos rezultatų į klausimą „ Ar kada nors Jūs rūkėte“ daugiau nei pusė moterų atsakė, jog niekada nerūkė, niekada nerūkančių vyrų dalis buvo mažesnė – beveik trečdalis. Per visą gyvenimą surūkė bent 100 cigarečių daugiausiai 45-54m. amžiaus grupės vyrai, o moterų, kurios surūkė bent 100 cigarečių amžius yra jaunesnis - <25m.

Pateikus klausimą „ Kiek valandų per darbo dieną Jūs praleidžiate patalpose, kuriose rūkoma“, daugiausiai respondentai atsakė, jog beveik nebūna tose patalpose, kur rūkoma. O į klausimą „Ar rūkote bute Jūs pats arba Jūsų šeimos nariai“, dauguma vyrų ir moterų atsakė, kad niekas nerūko.

Įsigaliojus Tabako kontrolės įstatymui buvo uždrausta rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. Todėl respondentų buvo klausiama jų nuomonė apie rūkymą kavinėse ir restoranuose. Daugiau nei 50 proc. apklaustųjų vyrų manė, jog kavinėse bei baruose rūkoma neturėtų būti, moterys šiuo klausimu buvo kategoriškesnės ir beveik 85 proc. atsakė, jog turėtų būti visai nerūkoma.

Į klausimus „ Ar Jūs rūkėte kasdien ( beveik kiekvieną dieną mažiausiai metus) ?“  ir „ Ar Jūs dabar rūkote?“ dauguma respondentų vyrų atsakė, jog rūko kasdien ir paskutinis rūkymo laikas yra šiandien arba vakar. Virš 60 proc. respondenčių moterų atsakė, jog jos nerūkė niekada.

Atsiradus dideliam kaljano populiarumui Lietuvoje ir daugumai nežinant tikrosios jo žalos gyvensenos tyrimo klausimyne respondentų buvo klausiama  “ Ar dažnai rūkote kaljaną? ”didelė dalis apie 80 proc. apklaustųjų atsakė, jog jie kaljano nerūko niekada.

Pasak docento mokslų daktaro, gydytojo psichiatro, Nacio­nalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos, Lietuvoje rūkančiųjų yra maždaug trečdalis. Apie 80 procentų rūkalių deklaruoja norintys mesti rūkyti. Kėdainių rajono gyventojai dalyvavę tyrime taip pat turėjo atsakyti į klausimą ar jie norėtų mesti rūkyti. Apie 70 proc. vyrų ir moterų teigė, jog jie norėtų atsisakyti šio žalingo įpročio. Vadinasi tendencija mesti rūkyti vyrauja ir mūsų rajone, tik sunku pasakyti ar šį norą pavyks įgyvendinti praktiškai.

Pasaulio sveikatos organizacija rūkymą apibrėžia kaip ligą, įtrauktą į Tarptautinę ligų klasifikaciją, kurioje tabakas įrašytas kaip priklausomybę ir psichikos bei elgesio sutrikimus sukelianti medžiaga. Todėl tabako rūkymas ar kitoks reguliarus jo vartojimas vadinamas ir laikomas narkomanijos rūšimi. Taip pat rūkymas šiuo metu yra didžiausias neinfekcinių ligų rizikos faktorius; visos rūkymo sukeltos ligos lemia 20 proc. bendrojo mirtingumo. Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų per metus miršta daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.

Anketoje buvo klausiama „Ar rūkaliai nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai“. Tiek vyrai, tiek moterys atsakė, jog jie šiek tiek nerimauja dėl rūkymo padarinių sveikatai.

Apibendrinant gautus rezultatus matome, jog rūkymo paplitimas yra nemažas, virš 50 proc. apklaustųjų rūko, žinodami žalą sveikatai, norėtų mesti rūkyti, bet trūksta vidinės motyvacijos. Taigi žinodami visus padarinius sveikatai žmonės patys turi būti atsakingi ne tik už save, bet ir mokyti  savo artimą – dukrą, sūnų ar kt., jog būtų galima išvengti su sveikata susijusių pavojų.

Parengė: Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stebėsenos  specialistė Rūta Budrytė.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.