1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLĖTROS SAVIVALDYBĖSE 2007–2010 METŲ PROGRAMOS VERTINIMAS

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Gruodis 2011 21:01

Spausdinti

Darbo tikslas – įvertinti vykdomą Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 metų programą.

 Uždaviniai:

1. Įvertinti programos tikslo, uždavinių, priemonių pagrįstumą ir tinkamumą.

2. Įvertinti programos priemonių įgyvendinamumą.

3. Įvertinti programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių poveikį.

 

 

Programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių poveikis:

Galimas programos poveikis buvo vertinamas atliekant Klaipėdos raj., Kėdainių raj., Šiaulių m. ir Vilniaus m. savivaldybių gyventojų apklausas. Poveikis buvo vertinamas per tokius indikatorius kaip: poveikis gyventojų žinioms, požiūriui, supratimui bei poveikis gyventojų elgsenai.

 

Savo savivaldybės gyventojų apklausas atliko Kėdainių raj., Klaipėdos raj., Šiaulių m. visuomenės sveikatos biurai. Informacija buvo renkama anoniminės anketinės apklausos metodu naudojant parengtas anketas

 

Kėdainių rajone buvo apklausta 372 gyventojai (93 proc. atsako dažnis), iš viso apklausti 1086 18-69 metų amžiaus Vilniaus m., Šiaulių m. ir Kėdainių raj. gyventojai, iš jų 354 vyrai (32,6 proc.) ir 732 moterys (67,4 proc.).

 

Buvo lyginama Vilniaus m., Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojų žinios ir nuomonė apie tai, kiek mūsų visų sveikata priklauso nuo šių veiksnių pateikti duomenys rodo, jog tik mažiau nei pusė apklaustų gyventojų priskyrė bent vieną teisingą procentinę išraišką veiksniui. Taip pat mažiau nei trečdalis (Vilniaus m. – 16,6 proc., Šiaulių m. – 22,9 proc., Kėdainių raj. – 34,3 proc.) apklaustųjų žino, jog gyvenimo būdas turi didžiausią reikšmę mūsų sveikatai (2 pav.).

 

Vertinant gyventojų žinias buvo vertinama ar gyventojai skiria ir supranta terminus „asmens sveikatos priežiūra“ ir „visuomenės sveikatos priežiūra“. Analizė parodė, kad tik šiek tiek daugiau nei trečdaliui Kėdainių raj. (32,6 proc.) ir Šiaulių m. (32,7 proc.) gyventojų ir tik 16 proc. vilniečių skirtumas tarp terminų yra aiškus, tuo tarpu 36,2 proc. Vilniaus m. gyventojų – tik pakankamai aiškus. Statistiškai reikšmingai (p≤0,05) daugiau vilniečių pažymėjo, jog skirtumas tarp šių terminų jiems visiškai neaiškus (4,6 proc.) arba nelabai aiškus (29,1proc.). Taigi, remiantis gautais duomenimis, Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojams terminai „asmens sveikatos priežiūra“ ir „visuomenės sveikatos priežiūra“ yra statistiškai reikšmingai aiškesni nei Vilniaus m. gyventojams.

 

Remiantis gautais duomenimis, daugiau nei 2/3 Kėdainių raj. (73,4 proc.) ir Šiaulių m. (69,8proc.) gyventojų jaučiasi turintys pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną ir tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustų vilniečių mano, jog žinių apie sveiką gyvenseną jiems pakanka.

 

Lyginant, kokių žinių labiausiai trūksta gyventojams, išaiškėjo, jog Vilniaus m. (73,5 proc.) ir Šiaulių m. (71,6 proc.) gyventojams labiausiai trūksta informacijos apie sveiką mitybą, o Kėdainių raj. gyventojams – apie sveiką gyvenseną (58,2 proc.)

 

Remiantis Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programa , kurioje viena iš numatytų priemonių buvo užtikrinti informacijos apie visuomenės sveikatos biurų veiklą pateikimą visuomenei, buvo lyginama kiek apklaustųjų yra girdėję apie visuomenės sveikatos biurą ir kiek iš jų žino, kokią veiklą vykdo biurai. Rezultatai atskleidė (10 lentelė), jog beveik penkis kartus daugiau Kėdainių raj. (62,1 proc.) ir Šiaulių m. (60,3 proc.) nei Vilniaus m. (14,7 proc.) gyventojų yra girdėję apie savivaldybės visuomenės sveikatos biurą (p<0.000), ir beveik 2/3 kėdainiečių (69,8 proc.) bei šiauliečių (69,4 proc.) žino, kokią veiklą vykdo biuras. Beveik visos Kėdainių raj. gyventojų įrašytos biurų veiklos kryptys buvo teisingos, ir atsakymai gana išsamūs, t.y. respondentai dažniausiai įrašydavo 3-4 biurų veiklos kryptis.

 

Vertinant gyventojų nuomonę ir požiūrį apie sveikatinimo veiklos poreikį ir reikalingumą, buvo klausiama ar Kėdainių raj. reikalingi vieši sveikatinimo mokymai (kursai, seminarai) (7 pav.) ir vieši sveikatinimo renginiai (akcijos, mankštos, žygiai). Išaiškėjo, jog daugiau nei 2/3 apklaustųjų pažymi, jog vieši sveikatinimo mokymai bei renginiai yra reikalingi.

 

Analizuojant ar gyventojai jaučia pokyčius įsteigus savivaldybių visuomenės sveikatos biurus išaiškėjo, jog tik mažiau nei trečdalis apklaustųjų pažymėjo juos jaučiantys (9 lentelė). Kėdainių raj.

gyventojai (27,3 proc.) pokyčius jaučia labiau nei Vilniaus m. (3 proc.) ir Šiaulių m. (22 proc.) gyventojai.

 

Aiškinantis ar biuras padeda gyventojams stiprinti sveikatą, t.y. ar turi įtakos jų asmeninei ir bendruomenės sveikatai išryškėjo, jog Kėdainių raj. (41,5 proc.), priešingai nei Vilniaus m. gyventojai (0 proc.), mano, jog visuomenės sveikatos biuras turi įtakos jų asmeninei sveikatai (p≤0.05) ir tik 1/3 šiauliečių (28,2 proc.) sutinka, jog biuras įtakoja jų asmeninę sveikatą.

 

Taip pat penkis kartus daugiau Kėdainių raj. gyventojų (61,7 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nei vilniečiai (11,8 proc.) ir šiauliečiai (45,5 proc.) sutinka, jog biuras turi įtakos jų miesto ar rajono bendruomenės sveikatai (p≤0.05)

 

Taigi, Kėdainių raj. gyventojai statistiškai reikšmingai labiau nei vilniečiai ir šiauliečiai jaučia įsteigto visuomenės sveikatos biuro įtaką jų sveikatai bei apskritai bendruomenės sveikatai ir mano, jog biuro vykdoma veikla padeda jiems sveikiau gyventi, stiprinti savo sveikatą ir ugdyti sveiką gyvenimo būdą.

 

IŠVADOS

 

1. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programos tikslas įgyvendina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos uždavinius, tačiau jo formuluotė per plati, jai trūksta specifiškumo ir laukiamo rezultato konkretumo; uždaviniais siekiama programos tikslo įgyvendinimo, jie yra pagrįsti, tačiau formuluotės nenumato pagrindinio išmatuojamo rezultato; programos priemonės siejasi su uždaviniais, tačiau kai

kurioms iš jų trūksta racionalumo ir pagrįstumo.

2. Programos priemonių įgyvendinamumas siekia 95 proc. (iš 38 planuotų, 36 įgyvendintos).

3. Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai turi daugiau ir tikslesnes sveikatos žinias nei vilniečiai bei aiškesnį visuomenės sveikatos suvokimą: dvigubai daugiau Kėdainių raj. (32,6 proc.) ir Šiaulių m. (32,7 proc.) gyventojų nei Vilniaus m. (16 proc.) visuomenės sveikatos priežiūros terminas yra aiškus; statistiškai reikšmingai (p≤0.05) daugiau Kėdainių raj. (62,1 proc.) ir Šiaulių m. (60,3 proc.) nei Vilniaus m. (14,7 proc.) gyventojų žino apie visuomenės sveikatos biurą ir turi žinių apie biuro vykdomą veiklą.

4. Kėdainiškiai (79,3 proc.) ir šiauliečiai (67,4 proc.) labiau patenkinti savivaldybėje vykdomu sveikatos ugdymu, mokymu, švietimu nei Vilniaus m. gyventojai (46,2 proc.) (p≤0.05), kurie pagrindine nepasitenkinimo sveikatos ugdymu priežastimi nurodo, jog toks švietimas, ugdymas mieste apskritai nevyksta, tuo tarpu kėdainiškiai ir Šiaulių m. gyventojai įvardina, jog tokios veiklos yra per mažai arba ji vykdoma nepatogiu laiku.

5. Kėdainių raj. (41,5 proc.) ir Šiaulių m. (28,2 proc.) gyventojai jaučia žymiai didesnę biuro įtaką asmeninei sveikatai nei Vilniaus m. gyventojai (0 proc.) (p≤ 0.05) ir žymiai daugiau kėdainiškių (61,7 proc.) bei šiauliečių (45,5 proc.) nei vilniečių (11,8 proc.) jaučia biuro įtaką bendruomenės sveikatai (p≤ 0.05). Taip pat Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai labiau linkę sutikti, jog savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veikla yra svarbi, efektyvi ir pakankama nei vilniečiai (p≤ 0.05).

6. Daugiau Kėdainių raj. (39 proc.) ir Šiaulių m. (38 proc.) gyventojų dalyvavo sveikatinimo mokymuose ir viešuose sveikatinimo renginiuose (atitinkamai 21,7 proc. ir 19,3 proc.) nei Vilniaus m. gyventojų (9,5 proc. ir 7,8 proc.) (p<0,001). 46,3 proc. nedalyvavusių vilniečių ir 40,8 proc. šiauliečių tokiuose renginiuose norėtų dalyvauti, bet negirdėjo apie tokius renginius, tuo tarpu Kėdainių raj. gyventojai (37,1 proc.) norėtų, bet neturi tam laiko arba jie vyksta netinkamu laiku.

7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programos įgyvendinimas teigiamai įtakojo gyventojų žinias, nuomonę ir elgseną, tačiau programos 46 poveikis labiau jaučiamas savivaldybėse, kuriose visuomenės sveikatos biurai buvo įkurti anksčiau (Kėdainių raj. ir Šiaulių m.).

 

 

 

Pasiūlymai ir rekomendacijos

 

Bendrieji:

1. Rengiant programų projektus daugiau dėmesio skirti tikslų, uždavinių ir priemonių turiniui ir naudojamoms formuluotėms, kad būtų aiškus ir išmatuojamas siekiamas rezultatas, o veikiama tikslingai.

2. Biurų veiklą planuoti įvertinant ir atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų žinias, poreikius ir elgseną, ypatingą dėmesį skiriant sritims, kuriose gyventojai turi mažiausiai žinių arba jaučia jų trūkumą, pvz., sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, veiksnių, įtakojančių sveikatą klausimais ir pan.

3. Visuomenės sveikatos biurų veiklą, vykdomų priemonių laiką ir formą parinkti atsižvelgiant į bendruomenės narių poreikius ir galimybes, apimant visus bendruomenės sluoksnius ir skatinant jos aktyvumą, dalyvavimą ir biurų bendravimą su bendruomenėmis.

 

Konkretūs:

4. Visuomenės sveikatos biurai (ypač Vilniaus m. VSB) turėtų supažindinti visuomenę su jų veikla organizuojant viešus seminarus, renginius savivaldybių gyventojams, siekiant pristatyti savivaldybės gydytojo ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklos pagrindinius principus. Taip pat būtina skleisti informaciją internete (tinklapyje) gyventojams, darbuotojams ir politikams apie visuomenės sveikatos priežiūros veiklą ir jos svarbą savivaldybėje.

5. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras turėtų organizuoti daugiau viešų sveikatinimo seminarų ir renginių bei daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai apie tokius renginius, t.y. parengti ir skleisti informaciją, prieinamą per populiarias informacijos sklaidos priemones, žiniasklaidą, organizacijas ir pan.

6. Kėdainių raj. visuomenės sveikatos biuras turėtų įvertinti organizuojamų viešų sveikatinimo mokymų, renginių vykdymo laiką ir pritaikyti jį pagal gyventojų poreikius.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.