1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • MAGNETINIS REZONANSAS

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

     

    Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

     

    Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tačiau gydymo įstaigose dažnai siūloma nusipirkti į USB atmintinę ar į kompaktinį diską įrašytus radiologinius vaizdus ar atsinešti nusipirktus vienkartinius drabužius. Kaip tokiu atveju elgtis?

     

    Svarbu žinoti, kad gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), PSD apdraustiems gyventojams privalo MRT tyrimą atlikti nemokamai.

     

    „Privačiose įstaigose, nors ir sudariusiose sutartį su ligonių kasa, neretai siūloma įvairių papildomų dalykų, kurių pacientui gali nė neprireikti. Pavyzdžiui, į USB atmintinę ar kompaktinį diską siūloma įrašyti radiologinius vaizdus, atlikti medicininės dokumentacijos nuorašo kopiją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Matuliauskienė.

     

    Pasak specialistės, jei radiologiniai vaizdai būtini – tai gydytojas nurodo siuntime. Tuomet jokių papildomų priemokų iš paciento negali būti reikalaujama. „Netgi tuo atveju, jeigu dėl įvairių aplinkybių po kurio laiko siuntusiam MRT tyrimui gydytojui prireikia tyrimo vaizdų kopijos, pavyzdžiui, ligos dinamikai stebėti, jis gali kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atliktas tyrimas ir paprašyti tai pateikti. Gydymo įstaiga, gavusi tokį gydytojo prašymą, turi informaciją pateikti. Taigi gydytojas visais atvejais gaus paciento MRT tyrimo aprašymą, o esant poreikiui – ir vaizdų kopiją“,– teigia A. Matuliauskienė.

     

    Pasak jos, tik tuo atveju, jei pacientas dėl įvairiausių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis.

  • Kaip vaistinėje nepermokėti?

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis,  kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartoja 1 mln. 164 tūkst. Lietuvos gyventojų. Penktadalį (19 proc.) visų jų pardavimo kainos sumoka patys pacientai. Pasak specialistų, gyventojai išlaidas kompensuojamiems vaistams galėtų reikšmingai sumažinti, jei naudotųsi keletu patarimų, padėsiančių įsigyti vaistų pigiau. Kokie jie?

    Didelė vaistų ir MPP kainos dalis Lietuvoje yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pirkdami kompensuojamuosius vaistus pacientai sumoka vaistų kainos dalį – priemoką. Taigi dar gydytojui skiriant vaistus patariama iš karto drąsiai jo klausti, kokia vaistų kainos dalis bus kompensuojama PSDF lėšomis – 100, 90, 80 ar 50 procentų bazinės kainos. Gydytojas turi paaiškinti, kokios galimos priemokos.

    Pernai kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti iš PSDF biudžeto išleista 233 mln. eurų, o pacientai už juos primokėjo virš 55 mln. eurų. Taigi priemokos yra nemenka finansinė našta pacientams, juolab, kad dauguma kompensuojamųjų vaistų vartotojų – pensininkai. Šių žmonių pajamos nėra didelės, todėl jiems ypač svarbu žinoti, kaip įsigyti vaistų, už kuriuos visai nereikia primokėti arba primokėti kuo mažiau.

    „Vaistinėse yra skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistų, o jų kainos gali labai skirtis – kai kurių net 50 procentų. Todėl pacientams visada patariame prašyti vaistininko monitoriaus ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus ir sąraše išsirinkti tą vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Svarbu žinoti, kad jei vaistinė tądien neturi pigiausio reikiamo vaisto, privalo jį užsakyti ir pristatyti mieste per 2, o miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

  • LIGONIŲ KASOS PAVIEŠINO LIETUVOJE VISĄ PARĄ DIRBANČIŲ POLIKLINIKŲ SĄRAŠĄ

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa


    Šeimos gydytojo nedarbo valandomis sunegalavę žmonės dažnai vyksta tiesiai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, nors reikiamos pagalbos turėtų kreiptis į polikliniką. Dažnai pacientai savo atvykimą į ligoninės priimamąjį skyrių motyvuoja tuo, kad jų poliklinika ar šeimos gydytojas tuo metu nedirba. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) skelbia visos Lietuvos poliklinikų sąrašą, kur kreiptis pagalbos šeimos gydytojo nedarbo metu – naktį, savaitgaliais ar šventinėmis dienomis.

    VLK specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą) šeimos medicinos paslaugų teikimą. „Tai reiškia, kad reikiama medicinos pagalba žmonėms turi būti suteikta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę: gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu – budintis gydytojas. Tik reiktų žinoti, kad vienos įstaigos pagalbą nepertraukiamai teikia pačios, o kai kurios yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis“, – pabrėžia VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

  • „Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

    Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai. Internetinėje erdvėje skelbiamuose įrašuose šis užsiėmimas įvardijamas kaip puiki edukacinė priemonė, skatinanti vaikų ir paauglių kūrybingumą. Tačiau nei viena instrukcija, kurios sudėtyje yra borakso, nepažymi, jog šis žaislas pavojingas sveikatai, ypač vaikų ir paauglių.

     „Boraksu“ vadinama daug medžiagų

    Viena iš pagrindinių ir ypač kenksmingų minimų sudėtinių dalių yra boraksas. Buityje paplitusiu bendriniu pavadinimu „boraksas“ paprastai vadinamos kelios cheminės medžiagos: dinatrio tetraborato dekahidratas, bevandenis dinatrio tetraboratas, dinatrio tetraborato pentahidratas, bevandenis dinatrio oktaboratas, dinatrio oktaborato tetrahidratas ir dar kelios boro rūgšties natrio druskos.

  • SERGANTIEJI ŽIV BUS PRADĖTI GYDYTI IŠ KARTO NUSTAČIUS LIGĄ

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo šiol bus galima pradėti gydyti segančiuosius, draustus privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) iš karto tik nustačius ligą ir nelaukiant, kol ji pažengs. Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

    Ministro A. Verygos teigimu, iki šiol, žmogui nustačius ŽIV, gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų – tokie pacientai turėdavo „įsisirgti“, jog būtų pradėti gydyti.

    „Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV“, – sako ministras A. Veryga.

    Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinės draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.

    2018–2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9–7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4–2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO APŽVALGA

   Atsižvelgiant į aktualiausias visuomenės sveikatos problemas 2016 metais Kėdainių rajone, pasirinktos šios prioritetinės kryptys:

1. Kėdainių rajono gyventojų gyvensenos ir elgsenos stebėsena ir jos pokyčių analizė.

2. Gyventojų fizinio aktyvumo skatinimas.

3. Alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija.

4. Psichikos sveikatos stiprinimas (stresų ir krizinių situacijų, konfliktų valdymas, saviugda, patyčių prevencija, saviraiškos didinimas).

5. Užkrečiamųjų ligų profilaktika.

6. Sveikos mitybos įpročių skatinimas ir propagavimas.

7. Lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių, onkologinių) ligų ir traumų profilaktika.

8. Tikslinių programų rengimas ir įgyvendinimas.

9. Informacijos sklaida, viešinimas.

10. Informacinės ir metodinės medžiagos leidyba ir platinimas.

2016 metais Kėdainių miesto ir rajono bendruomenėse pravesti 424 renginiai, kuriuose dalyvavo 8123 gyventojai. 280 renginių buvo skirti fizinio aktyvumo veikloms, kuriose dalyvavo 3158 gyventojai. Jau nuo sausio mėnesio Pilateso mankštos vyko Surviliškio bendruomenės nariams, UAB „LTP TEXDAN“ ir  mokyklos–darželio „Puriena“ darbuotojams (51 mankšta, 612 dalyvių). Visus metus: 40 kėdainiečių 2 kartus per savaitę mankštinosi su kineziterapeute (86 mankštos), šiaurietiškai vaikščiojo norintys Trečiojo amžiaus universiteto nariai, Kėdainių miesto gyventojai, bei UAB „LTP TEXDAN“ darbuotojai (111 užsiėmimų, 849 dalyviai). Vasarį, kuris tradiciškai rajone skelbiamas sveikatingumo mėnesiu, kartu su sveikuolių klubo nariais, dalyvauta Kėdainių ir Palangos „Ruonių maudynėse“ ir sveikatos šventėse. Kėdainiečiams organizuoti 3 šiaurietiškojo ėjimo žygiai, jogos užsiėmimai UAB „LTP TEXDAN“ darbuotojams.

Kitos veiklos, į kurias daugiau atkreipta dėmesio, suaugusiųjų tikslinėse grupėse: rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo profilaktika, psichikos sveikata, sveikos mitybos ir nutukimo prevencija, kraujotakos sistemos ligų profilaktika bei užkrečiamųjų ligų profilaktika ir asmens higiena.

Ketvirtus metus tęsiama akcija „Lietuvių bėgimas už blaivybę“, akcijos: „Būk stilingas- nerūkyk“, „Pakalbink rūkantį“, „Obuolys, vietoj cigaretės“, „Gimiau nerūkantis“. Akcija „Vairuoju blaivus, nes myliu Jus“ organizuota bendradarbiaujant su policijos pareigūnais. Viso 38 renginiai, 2215 dalyvių.                                                                                                      

Pradėti mokymai ir užsiėmimai VšĮ Kėdainių PSPS Psichikos sveikatos skyriaus Psichikos dienos stacionaro pacientais bei POLA organizacijos nariais aktualiomis psichikos sveikatos, sveikos mitybos ir nutukimo prevencijos, kraujotakos sistemos ligų profilaktikos klausimais.

Vykdoma „Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo“ programa kėdainiečiams. Pradėta įgyvendinti „Darbuotojų sveikatos stiprinimo Kėdainių rajone“ programa UAB „LTP TEXDAN“ ir Nordic Sugar Kėdainiai, AB darbuotojams, kurios tikslas skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą, žalingų įpročių atsisakymą, sveikatai palankios mitybos pasirinkimą, psichinės sveikatos stiprinimą ir socialinės bei fizinės aplinkos gerinimą. Programos vykdymo trukmė, paskaitų temos ir užsiėmimų laikai derinami pagal įmonės poreikius bei galimybes.

Įgyvendinta savivaldybės „Gyventojų sveikatos ugdymo programa“, kurios metu organizuota 11 seminarų - mokymų su psichologe bendruomenių centruose. Europos sveikos mitybos dienai paminėti pravesta skaniausio sveiko maisto konkursas-šventė „Gyvenk sveikiau“. Konkurse dalyvavo 8  komandos. Viso dalyvavo 120 įvairaus amžiaus dalyvių. Kėdainių miesto šventės metu organizuoti fizinio aktyvumo skatinimo užsiėmimai –„Sveikatos sala“ (įvairios inovatyvios fizinio aktyvumo skatinimo rungtys jaunimui ir vaikams bei suaugusiems, šaurietiškojo ėjimo ir jogos užsiėmimai).

Spausdinti 79 straipsniai ir informacijos UAB ,,Rinkos aikštė”, „ Kėdainių mugė“, 203 straipsniai patalpinti internetiniuose tinklalapiuose, 81   interviu Kėdainių Krašto televizijai bei telekomunikacijos bendrovei “Balticum TV”, ruošti 54 stendai.

 

 

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Giedrė Žemaitienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.