Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau auga.
 
50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 10-16 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 80,2 atv./10 tūkst.  gyventojų.
 
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 50-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
 
50-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 39 asmenys. Iš jų: 8 vaikai iki 2 metų, 28 vaikai, kuriems 2–17 metų ir 3 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 3 asmenys.
 
          Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

9 simptomai – gripas ar peršalimas?
 
Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. ULAC medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.
 
Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
 
Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.
 
ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

Devynis gripo ir peršalimo simptomų skirtumus rasite plakate "Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia, o anglišką plakatą rasite ir čia.

LIETUVŠiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais - 15 atvejų - registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai - įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.

Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – ilgiau nei savaitę keliavo Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje. Susirgusieji – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.

Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų -  neskiepyti.

Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

Tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (ne mažesnės nei 95 proc.) skiepijimo aprėptys – dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Pagal 2017 m. statistinius duomenis, Lietuvoje vaikų iki 2 metų amžiaus tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo aprėptys buvo 93,5 proc., o tarp 6-7 metų vaikų  – 92,3 proc.

Analizuojant 2017 m. skiepijimo nuo tymų aprėptis, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų grupėje nustatyta, kad  mažesnės nei 95 proc. skiepijimo aprėptys yra aštuoniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje – septyniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus.

ULAC medikų teigimu, vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. Todėl gyventojams, nežinantiems  savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Būtina nepamiršti paskiepyti savo vaikų dviem kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozėmis, nes, remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų vakcinos dozių.

Artėjant šventėms, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyrius parengė infografiką „Atsargiai – fejerverkai!”. Jame trumpai ir vaizdžiai pateikiama informacija apie asmenis, patyrusius traumas dėl neatsargaus fejerverkų naudojimo (toliau – fejerverkų sukeliamos traumos).

Vidutiniškai 64 proc. fejerverkų sukeltų traumų įvyksta metų žiemos švenčių laikotarpiu (nuo gruodžio 1 d. iki sauso 15 d.). 54 proc. šių traumų patiriama per dvi dienas: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

Infografiką rasite adresu https://create.piktochart.com/output/34137498-fejerverku_traumos


Plačiau: http://hi.lt/news/1404/1132/Higienos-institutas-primena-atsargiai-fejerverkai.htm

Antras vaizdo medžiagos paketas

2018 12 03

http://ntakd.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metiniai-pranesimai