Ar sumuštinis gali būti sveikatai palankus užkandis? Anot sveikos mitybos specialistės, el. knygos šeimos mitybos gidas autorės Ramintos Bogušienės – taip, jei jis pagamintas iš kokybiškų, mūsų kūnui naudingų ir tinkamų produktų. Specialistė dalijasi patarimais apie tai, kaip teisingai pasirinkti duoną ir ką ant jos tepti bei dėti.

Kokią duoną ar batoną rinktis?

 „Gaminant sumuštinius reikėtų rinktis ekologišką, viso grūdo duoną ar batoną be pridėtinių mielių. Sudėtyje turėtų būti didžiausias viso grūdo miltų kiekis, tuo tarpu druskos – iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 gramai šimte gramų duonos“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

Anot specialistės, renkantis ekologišką duoną užtikrinama, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių, organizmą neigiamai veikiančių chemikalų. Tuo tarpu, ekspertės teigimu, atsisakyti mielinės duonos nėra būtina, išskyrus tuos atvejus, kuomet susiduriama su nemaloniai pojūčiais – padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimu ar tiesiog norint sumažinti kūno svorį.

„Mielės yra gyvas organizmas, kurios patekusios į mūsų kūną gali užimti gerųjų bakterijų vietą. Vis tik negalima teigti, kad mielinė duona organizmui yra žalinga, tačiau jos tikrai reikėtų atsisakyti pajutus su ja siejamus nemalonius pojūčius ar valgant miltinių mielinių gaminių nesaikingai“, – sako R. Bogušienė.

Renkantis duoną parduotuvėje, R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį į viso grūdo procentinę dalį kepinyje.

„Renkantis iš viso grūdo miltų iškeptą duoną, geriausia, kad ji būtų ruginė. Taip pat, jei galima pasirinkti iš gaminių, kuriuose yra tarp 30 proc. ar 60 proc. viso grūdo, geriau rinktis, kur jo yra daugiau“, – sako R. Bogušienė.

 Specialistė pažymi, kad esant glitimo netoleravimui ar alergijai, organizmui netinkama bus net ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona.

„Alergiškiems žmonėms reikėtų ieškoti sveikų duonos alternatyvų. Tai galėtų būti kukurūzų ar grikių trapučiai, ryžių duoniukai ir panašūs, kokybiški produktai.“, – sako el. šeimos mitybos knygos autorė R. Bogušienė.

R. Bogušienė pabrėžia, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos – neatstos, bet gali būti kaip alternatyva. Tik nepamirškime, kad trapučiai aukšto glikeminio indekso ir traškaus skonio, kas suteikia mažesnį sotumo jausmą ir galima suvalgyti daugiau nei reikia organizmui.

Sveikatai palankių sumuštinių idėjos

„Žinoma duona sudaro tik pusę mūsų sumuštinio. Viso grūdo, ekologiška duona su rūkytos dešros griežinėliais nebus sveikatai palankus pasirinkimas. Labai svarbu teisingai pasirinkti su kuo tą duoną ar batoną valgome“, – sako R. Bogušienė.

Sveikiems sumuštiniams gaminti specialistė rekomenduoja rinktis daržoves, pieno produktus ir t.t. Idealu – ekologiškus.

Anot mitybos ekspertės, pagal norą sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar tortilijomis, tačiau svarbu prisiminti, kad užtepėlių ar sviesto sluoksnis turėtų būti plonas, o tai kas jį dengia – tik vertingos ir organizmui palankios maisto medžiagos.

„Sumuštinius galima gardinti įvairiomis, sveikatai palankiomis užtepėlėmis iš avinžirnių, avokadų, burokėlių ar keptų daržovių“, – sako R. Bogušienė.

 Sveikos mitybos specialistė R. Bogušienė pateikia keletą sveikatai palankių sumuštinių receptų idėjų. Gaminant juos galima improvizuoti – papildyti ar pakeisti kitais šeimos mėgstamais, sveikatai naudingais produktais, ruošti kaip suvožtinius ar viso grūdo tortilijos suktinukus.

Viso grūdo duona arba tortilijos suktinukas:

• su varškės užtepėle, pomidoru, salotomis;
• su žolelių sviestu, ridikėliais, agurkais ir salotomis;
• su raugintu, pjaustytu agurku;
• su smulkiai sutrintu avokadu, pagardintu pipirais ir citrina;
• su sūriu, špinatais, pomidorais;
• su virtu kiaušiniu, daržovėmis;
• su sviestu, varškės sūriu, špinatais;
• su sviestu, ridikėliais, svogūnų laiškais;
• varškės sūriu, rukola;
• su silke/ sūdyta lašiša/ virta mėsa, daržovėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Visagine registruotas tymų protrūkis, kuris 2019 m. jau išplito daugelyje apskričių. Lietuvoje per 2018 m. registruota 30 susirgimo atvejų. 2019 m. tymų skaičius toliau didėja.

Kauno apskrityje 9 asmenims tymų diagnozė jau patvirtinta, apie 30 asmenų tiriama. Tymų diagnozė patvirtinta 6 suaugusiesiems ir trims 11 mėn., 1 m. ir 4 m. amžiaus vaikams. Atliekant tymų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad serga neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimų būklė dažniausiai nežinoma.

Kauno apskrityje skiepijimai nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika tolimesniam tymų plitimui yra didelė.

Kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.

               Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Jeigu suaugęs asmuo neskiepytas, nesirgęs arba skiepytas tik viena vakcinos doze, jam rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

Šv. Valentino dienos informacinį langelį rasite čia

Atsisųsti 

Atsisiųsti  Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas